Karta. vienas našlaitis buvo atiduotas baisiai piktai šeimininkei kiaulių ganyti. Tikra pelėda ji buvo, ne žmogus. Našlaičiui ėjo labai prastai, jis turėjo ir kiaules ganyti, ir dar beveik visą namų ruošą aplakstyti. Šeimininkė su dukromis tik šiaip sau nagus kur prikišdavo.
Skaityti toliau.. »
You are currently browsing the monthly archive for November 2009.
Gairės: Lietuvių liaudies pasakos, Smurto lygis: be smurto, Su lydekos pagalba, vidutinio ilgio pasakos
Vienas karalius turėjo dorą tarną. Kartą karalius nusipirko nesuvaldomą eržilą. Arklininkai stengėsi jj prajodyti, apramdyti, bet niekas nesidarė. Nesuvaldomas buvo, nesuvaldomas liko. Tada karalius ir sako tarnui:
Skaityti toliau.. »
Gairės: ilgos pasakos, Lietuvių liaudies pasakos, Nueik - nežinia kur atnešk - nežinia ką!, Smurto lygis: raudonkepuraitė
Vienam vyrui mirė pati ir paliko mažą mergytę. Po kiek laiko jis paėmė raganą už pačią. Toji mažai, labai mažai temylėjo podukrą. O vėliau, kai ir ji dukros susilaukė, našlaitėlės pradėjo baisiai neužkęsti.
Skaityti toliau.. »
Gairės: Lietuvių liaudies pasakos, Našlaitė ir pamotės dukra, Smurto lygis: be smurto, trumpos pasakos
Vienas tėvas turėjo tris sūnus. Jie nusipirko kumelę, ėmė važinėti su ja uždarbiauta ir daug pinigo pelnė. Galop įleido kumelę į rūsį, davė jai šieno, dobilų, vandens pilną lovį
– Tegul dabar pasilsi!
Skaityti toliau.. »
Gairės: Kumelės sūnus, Lietuvių liaudies pasakos, Smurto lygis: raudonkepuraitė, vidutinio ilgio pasakos
Kadaise gyveno jaunikaitis, kuriam didžiai no rėjosi mokytis laikrodininku. Tačiau jo tėvas, būdamas laukininkas, norėjo palenkti sūnų prie to darbo, kurį pats visą amžių dirbo. Kai sūnus vis tiek ramybės nedavė, tėvas jam leido eiti savais keliais ir trokštamo amato mokytis, tiktai pinigų jam nė grašio nedavė.
Skaityti toliau.. »
Gairės: Laikrodininkas, Lietuvių liaudies pasakos, Smurto lygis: be smurto, vidutinio ilgio pasakos
Kalvis neturėjo nė vieno vaiko. Tad jis iš geležies nusikalė berniuką, bet šiam trūko gyvasties. Suko, suko galvą: kur tokį dėti. Sugalvojo: užkars ant tvoros, tegul karo. Berniukas karojo, karojo, kol galiausiai pasidarė gyvas.
Nulipo nuo tvoros ir prašo tėvą darbo. Kiek padirbėjęs, motiną prašo valgyti. Motina atnešė pieno, atnešė silkių, atnešė bulvių, tegul sūnus valgąs kaip visi žmonės. Tačiau Kalviukas atrėžė: – Ar aš ligonis, ar koks paliegėlis? Man pietums reikia bent kubilo pieno, statinės silkių ir pūro bulvių!
Gairės: Kalviukas, Lietuvių liaudies pasakos, Smurto lygis: blogiau nei raudonkepuraitė, vidutinio ilgio pasakos
Gyveno kartą brolis ir sesuo. Juodu labai gražiai sutiko. Bet sykį kiti žmonės ėmė broliui įkalbinėti, kad jis turįs pačią vesti.
– Kam man vesti? Man sesuo pašeimininkauja!
Skaityti toliau.. »
Gairės: Berankė, Lietuvių liaudies pasakos, Smurto lygis: raudonkepuraitė, vidutinio ilgio pasakos
Senovėje kareiviai turėdavo ilgai tarnauti. Jaunas išeidavo į kareivius, o namo pargrįždavo žilas ir sulinkęs. Dažnas ir visai nebepareidavo.
Kartą vieną kareivį paleido namo. Jis tolų kelią ėjo pėsčias. Šaltas metas. Kareivis eina ir eina. Vienam daikte jis žiūri — ant akmens sėdi koks senas senučiukas, toks sušalęs, kad danties Skaityti toliau.. »
Gairės: Kaip kareivis giltinę riešutan įvarė, Lietuvių liaudies pasakos, Smurto lygis: be smurto, trumpos pasakos
– Aš noriu eiti per žmoną už vyriausiojo padišacho sūnaus,- kalbėjo vyriausioji sesuo,- aukšto, gražaus, narsaus raitelio, puikaus šokėjo. Niekas taip nemoka švytruoti kardu mėtyti ieties. O po tėvo mirties jis įžengs į sostą, ir aš būsiu didžiojo padišacho žmona. Ar gali būti dar didesnė laimė šiame pasaulyje? Ko galima norėti geriau, klausiu aš jūsų?
Skaityti toliau.. »
Gairės: Dvi perės, ilgos pasakos, Smurto lygis: raudonkepuraitė, Turkų pasakos
Jei žilagalvė Keloglano motina nebūtų radusi penkių kurušių-nieko blogo nebūtų atsitikę. Motina su sūnumi nebūtų praradę ramybės, miego. Bet ar vargšas žmogus nepaims nuo žemės blizgančio pinigo? Juk niekas to nė nesužinos!
Skaityti toliau.. »
Gairės: ilgos pasakos, Smurto lygis: be smurto, Stebuklingas dubenėlis, Turkų pasakos
Seniai, labai seniai gyveno sultonas. Vaikų jis neturėjo. Kartą išvyko į kelionę ir sutiko dervišą, kuriam apsakė savo sielvartą. Dervišas sako:
— Imk štai šitą obuolį, vieną jo pusę suvalgyk pats, antrąją duok sultonei. Dievas duos jums kūdikį.
Skaityti toliau.. »
Gairės: Smurto lygis: blogiau nei raudonkepuraitė, Sultono duktė ir maharadžos sūnus, Turkų pasakos, vidutinio ilgio pasakos
Kartą gyveno moteriškė su šešiais sūnumis. Jie buvo tokie pavargėliai, kad net vandens neturėjo sočiai atsigerti. Vieną dieną ji sako sūnums:
— Argi taip visą amžių ir badausime? Ruoškitės, einam į kokį miestą. Gal ten atrasime savo laimę.
Skaityti toliau.. »
Gairės: Septyngalvis divas, Tadžikų pasakos, vidutinio ilgio pasakos
Kartą gyveno pasaulyje purplelis ir lapė. Vieną dieną purplelis išėjo iš namų maisto ieškoti. Lapė irgi išėjo. Ji buvo alkana. Pamatė purplelį, ir jai ėmė seilės varvėti. Pradėjo ji pamažu sėlinti paskui purplelį ir nuėjo iki pat jo namų. Mato, purplelio namai pačioje aukšto medžio viršūnėje, o tenai tupi du jaunikliai. Paukštyčiai dar nė neskraido. Lapė atsistojo po medžiu Skaityti toliau.. »
Gairės: Purplelis ir lapė, Smurto lygis: raudonkepuraitė, Tadžikų pasakos, trumpos pasakos
Kartą šuo ir katė dėl kaulo susipešė. Katė sako šuniui:
— Pakentėk mažumėlę! Šit susirgs bajaus arklys ir nugaiš, tada sočiai mėsos prisikirsi, ir kaulų bus iki valiai.
Skaityti toliau.. »
Gairės: Katė ir šuo, Smurto lygis: be smurto, Tadžikų pasakos, trumpos pasakos