November 2009

You are currently browsing the monthly archive for November 2009.

Kartą pupa, šiaudas ir žarija sutarė per pasau­lį keliauti. Keliaudami priėjo upelį. Kaip da­bar pereiti? Šiaudas tuojau sumetė: atsigulė skersai upelio ir liepia žarijai kaip per lieptą eiti. Žarija Skaityti toliau.. »

Gairės: , , , ,

Kartą gyveno didžiai neturtingas kurpius, kuris begal sunkiai manėsi. Vaikų daug, pati įsiligojusi, ir jis vienas turi visą būrį mitinti. Bet kaip vienas tokį didelį pulką išmitins?  Taip kurpius nuolatos badu ir vadavosi. Galop jis jau nė grašio nebeturėjo. Nieko dau­giau nebeliko, kaip eiti pas kaimyną turtuolį ir prašyti paskolinti pinigų.
Skaityti toliau.. »

Gairės: , , , , , ,

Laukininkas medžiodamas pamatė didelį vanagą ir šovė į jį, bet nepataikė: tas tik pasi purtė ir nė iš vietos. Šovė antrą kartą — vėl tas pat. Trečią kartą šovė – vanagas baisiai Psišiaušė plunksnas, atskrido, kapt šaulį už galvos, iškėlė į padebesius ir paleido – tegul krenta sau. Bet tasai dar nespėjo į žemę žnektelėti, vanagas vėl jį sučiupo, gražiai nuleido ir klausia:
Skaityti toliau.. »

Gairės: , , ,

Tošis didžiavosi, šaipėsi iš dervokšlio:
– Aš esu vikri ir linksma, o tu tiktai smilkti moki!
Skaityti toliau.. »

Gairės: , , ,

Prie ąžuolo kėlimo augo senas grybas. Ten pat prasikalė ąžuolo atžalėlė. Išdidus grybas jį ėmė rūsčiai plūsti:
— Toks menkas vaikigalis ir neturi gėdos  man, seniui, kone ant galvos lipti! Negalėjai kur kitur riogsoti!
— Auk, auk, — romiai atsakė ąžuoliukas. — Jeigu tau vietos pri­trūks, aš pasitrauksiu.
Skaityti toliau.. »

Gairės: , , ,

Atėjo pavasaris, medžiai ir krūmai pasipuošė gražiais lapais, šviesiais žiedais.
Tiktai uosis tebestovėjo plikas kaip ir šal­tą žiemą. Dievas jam akių šviesybę atėmė, ir vargšelis nė manyt nenumanė, kad pavasa­ris jau visus džiugina. Kai beržas jau seniai savo karpytom Skaityti toliau.. »

Gairės: , , ,

Kartą šeimininkė paėmė kruopelę sviesto, sau­ją miltų ir sumanė didį paplotį iškepti. Uždė­jus ant ližės, paplotis jau toks gardus rodėsi, kad septyniem vaikam ir seneliui net seiles ėmė tekėti. Paplotis visa tai matė ir ėmė sukti  galvą, kaip čia iš jų ištrūkti.
Skaityti toliau.. »

Gairės: , , ,

Kartą uodai ir mašalai sugalvojo arklį papiauti. Jie atlėkė į pievą, kur arklys ganėsi, api­puolė jį ir ėmė gilti kiek beįmanydami. Ark­lys gynėsi, gynėsi, paskui ėmė vartytis. Nu­gulė jų gyvą baimę ir atsistojo. Sveiki palikę uodai ir mašalai sukirto rankas ir šaukia: — Ak, kad mes nors vieną vyrą būtume daugiau turėję, tai jis nebebūtų kėlęs.

Gairės: , ,

Sykį kėkštas iškeliavo į Prūsus ir sutiko ten šarką. Juodu labai susidraugavo. Šarka ve­džioja kėkštą po visus Prūsus ir vis rodo: čia pilis, čia miestas, čia dvaras, čia palivarkas — lyg visa tai būtų jos! Kėkštas atsidžiaugti negali, kad su tokia ponia susipažino. Tiktai valgyti ponia mažokai beturinti, stačiai badmiriauti gaunanti, betgi dideli ponai daug nė nevalgo.
Skaityti toliau.. »

Gairės: , , ,

Kartą girios pakrašty gyveno didelėje santarvėje pilkųjų medšarkių pora. Lizdas jau seniai buvo sukrautas, atėjo metas kiaušinius dėti ir vaikelius perėti. Medšarkė kantriai tupėjo ant kiaušinių, o josios pats skraidė aplinkui ir smagino ją, kad nebūtų nuobodu perėti. Vieną rytą medšarkei šūktelia jos pats:
Skaityti toliau.. »

Gairės: , , ,

Vienam kiškiui nusibodo miško tankynėje gy­venti, jis pasidarė raudonus ratelius, įsikinkė pats ir važiuoja į pasaulį draugų ieškoti. Pir­mą jis sutiko adiklį.
— Kur eini? — kiškelis klausia. — Geriau sėskis į mano ratus, drauge važiuosime! adiklis,  įlipa  ratuosna,  ir juodu važiuoja
Skaityti toliau.. »

Gairės: , , , , ,

Kitados vilkas turėjo tokius popierius, jog ga­lėjo tiek laukuose, tiek miškuose gyventi. Vieną rudenį lietus labai lijo, ir tie popieriai permirko. Vilkas suko galvą, suko, ką daryti, ir galop nuėjo pas savo bičiulį šunį:
Skaityti toliau.. »

Gairės: , , , ,

Kartą gyveno lapė. Sykį ji įlindo į sodą, pilną pilnutėlį vai­sių. Ir įniko ji ten lankytis kas naktį, prisipringdavo saldžių vy­nuogių, nuvirsdavo miegoti ant minkštos žolės ir išeidavo tik švintant.
Skaityti toliau.. »

Gairės: , , , ,

Pasaulyje esama daug tinginių, bet nėra nė vieno bent kiek panašaus į Tinginį Achmedą. Achmedas buvo didžiausias tin­ginys pasaulyje, niekas negalėjo su juo lygintis tinginyste. Musų Achmedas tik sėdėjo kiauras dienas ir niekad nieko neveikė. Jis buvo vienturtis motinos sūnus, jo tėvas ir broliai buvo mirę. Motina tenkino visas sūnaus užgaidas, kaip įmanydama jį Skaityti toliau.. »

Gairės: , , , , , , ,

« Senesni įrašai § Naujesni įrašai »