November 2009

You are currently browsing the monthly archive for November 2009.

Senų senovėje toks žmogelis gyvenęs. Jis turėjo porą jau­čių ir asilą. Rytais žmogelis, uždėjęs ant asilo maišelį grūdų, varydavo jį su jaučiais į lauką. Ten jis arė žemę ir sėjo kvie­čius. Kartą vakare, baigus darbą, vienas jautis atsigręžė į asilą, ramiai gulintį ant žemės, ir sako:
Skaityti toliau.. »

Gairės: , ,

Kartą lapė, vėžlys ir skruzdėlė sumanė drauge keliauti. Išei­na jie į kelią, eina eina ir mato — pribarstyta sorų. Sustojo visi trys ir galvoja: ,,Ką daryti su tais grūdais?” Pirmiausia su­galvojo lapė:
Skaityti toliau.. »

Gairės: , , ,

Kitą kartą pasaulyje gyveno kikilis. Susisuko lizdą medyje ir išperėjo vaikelius.
Sykį prie to medžio priėjo dramblys ir ėmė trintis. Medis sudrebėjo, kikilio lizdas suiro, mažyčiai paukšteliai iškrito ir užsimušė.
Skaityti toliau.. »

Gairės: , ,

Kartą gyveno caras, vienui vienas — nevedęs. Pas jį tarnavo šaulys, vardu Andrejus.
Išėjo kartą šaulys Andrejus į medžioklę. Visą dieną vaikščiojo vaikščiojo po girią — nepasise­kė, nei paukščio, nei žvėries neužtiko. Buvo jau pavakarys, eina atgal — kremtasi. Žiūri — Skaityti toliau.. »

Gairės: , ,

Kadai kadės gyveno lapė. Jos niekas nepersekiojo: vogė kišlakuose paukščius ir mito jais. Bet štai paseno lapė, naktimis bėgioti medžioklėn nebeįstengė, ir teko jai griebtis gudrybės ir klastos.
Skaityti toliau.. »

Gairės: , , ,

Gyveno kartą toks žmogus. Turėjo jis katiną. Priprato tas katinas vagiliauti ir sykį nudžiovė šeimininkui gabalą mėsos. Pamatė žmogus, kad katinas ryja kampe mėsą, ir davė jam py­los.
Supyko katinas ir pabėgo. Nuėjo pas liūtą, žvėrių padišachą, ir skundžiasi:
Skaityti toliau.. »

Gairės: , ,

Seniai, labai seniai gyveno uodas. Kartą jis nutūpė į kryklės krūmą, ir įsisegė jam spyglys. Tupi uodas ir verkia. Eina pro šalį ožka. Uodas ir sako jai:
—    Ožkele, suėsk spyglį, jis man duria.
Skaityti toliau.. »

Gairės: , ,

Gal taip buvo, gal ir nebuvo, bet žmonės taip pasakoja. Tais laikais, kai dar kupranugariai žinias nešiojo, o blusos kir­pėjais tarnavo, vienas karalius turėjęs tris dukteris. Tikros gra­žuolės buvo. Trys pumpurai ant vienos šakelės. Kas jas matė — užkąsdavo žadą iš nustebimo. Grožio joms pavydėjo rožės, jų kalbos — lakštingalos. Tėvai bijojo Skaityti toliau.. »

Gairės: , ,

(D i v a s — fantastinė būtybė, piktoji dvasia, labai paplitęs personažas Rytų tautosakoje.)

Gal taip buvo, gal ir ne, juk alacho vergų daug… Kadaise, neatmenamais laikais, kada senoje pirtyje džinai(Džinas — Artimųjų Rytų tautosakoje — piktoji dvasia) ietis mėtė, gyveno vienas senis, pramintas Naldžiu. Gal dėl to, kad jį išpenėjo dora motina, jis į burną neėmė nieko, kas buvo Skaityti toliau.. »

Gairės: , , ,

Senovėj, dar prieš Vilhelmą Užkariautoją, Ylio salos pelkė­se gyveno žmogus, vardu Tomas Hikatriftas. Jis buvo varguo­lis ir tarnavo pas ūkininkus, bet toks buvo stiprus, kad dviejų dienų darbą atlikdavo per vieną dieną. Vienintelį savo sūnų vadino kaip ir save — Tomu Hikatriftu — ir vis stengėsi išmo­kyti jį kokio amato, bet iš tų mokslų nieko neišėjo, nes vaiki­nas Skaityti toliau.. »

Gairės:

Buvo kartą sena moterėlė, ji gyveno viena mažoj trobelėj vakarų Anglijoj. Prieš tą trobelę buvo darželis, kur augo ro­žės ir gvazdikai, ir dar visokios daržovės ir žolelės jos stalui. Bet pati gražiausia darželyje buvo tulpių lysvė, ją senelė pu­reno ir ravėjo kuo rūpestingiausiai, nes labai didžiavosi savo tulpėm. Jos išties atrodė nuostabiai, ir pakeleiviai dažnai sus­toję Skaityti toliau.. »

Gairės: , , , , , ,

Seniai, seniai, labai seniai, Kai kiaulės skraidė padebesiais, Tabaką kramtė beždžionytės,
O vištos lesė jį po lapą
It narsios jos nuo šito tapo,
Skaityti toliau.. »

Gairės: ,

Viešpataujant gerajam karaliui Artūrui, Kornvalio grafystė­je, Lends Endo iškyšulyje, gyveno ūkininkas, ir jis turėjo vie­nui vienutėlį sūnų, vardu Džeką. Džekas buvo mitrus vaikinas, tokio guvaus ir buklaus proto, kad niekas negalėjo su juo su­silyginti.
Skaityti toliau.. »

Gairės: , , ,

Kitados gyveno vienas tinginių tinginys su savo doruole pačia. Pati buvo be galo ištikima vyrui, jo prisibijojo ir nuo­lankiai klausė. Nuo pat vestuvių dienos tinginys nieko neveikė, būdavo, drybso nuo ryto ligi vakaro pavėsy ir atsikelia tik pavalgyti. Pavalgo — ir vėl drybso.
Skaityti toliau.. »

Gairės: , ,

« Senesni įrašai § Naujesni įrašai »