Sodo pakraštyje kerojo varnalėša. Jos lapai it skėčiai didžiuliu ratu gaubė žemę. Apačioje buvo tamsu, drėgna ir nyku. Neaugo jokia žolelė, tik vorai pynė tinklus ir gaudė užklydusias muses. Kartais ant savo pačios suverpto siūlelio nusileisdavo žemyn kirmėlytė, bet neradus nieko skanaus pagraužti, pasisupdavo ore ir vėl pakildavo aukštyn.
Skaityti toliau.. »
You are currently browsing the monthly archive for October 2010.
Gairės: AŽUOLAS IR VARNALĖŠA, Lietuvių liaudies padavimai, Smurto lygis: be smurto, Surinko: Aldona Kandroškaitė, vidutinio ilgio pasakos
Kurį kartą gyveno vienas žmogus — tinginys, kokių reta.
Ėjo vaikai ėjo per žmones, prašydami išmaldos, o jis kiauras dienas po medžiu tysojo. Eidami pro šalį, žmonės sustodavo ir imdavo jį gėdinti:
Skaityti toliau.. »
Gairės: APIE TINGINĮ, Bulgarų liaudies pasakos, Smurto lygis: raudonkepuraitė, trumpos pasakos
Kartą vienas turčius pavadino varguolį kaimyną nupiauti javų lauko.
— Kolei man dirbti? — paklausė varguolis.
— Nagi kol nusileis antai tas dangaus šviesulys.— Ir turčius parodė pirštu į dangų.
— O kiek tu man mokėsi?
— Jei sąžiningai dirbsi, duosiu maišelį miltų.
Skaityti toliau.. »
Gairės: Pamokančios pasakos, Smurto lygis: be smurto, trumpos pasakos, TURČIUS IR PIOVĖJAS