Vieną sykį katinas išėjo iš namų pasipeliaut. landžiojo landžiojo po kopūstų daržą, tiktai piept jam ant uodegos galo kopūsto lapas ir užkrito. Persigandęs katinas pamanė: „Dabar tai jau tikrai dangus griūva!” Ir pasileido bėgt.
Bėga, spiria, kiek tik kojos leidžia, ir susitinka kiškį.
– Kiški tiški, bėkim – dangus griūva!
– Kas tau sakė?
– Man ant uodegos galo užgriuvo!
Kiškis persigandęs bėga drauge. Susitinka lapę. Kiškis šaukia:
– Lape snape, bėkim – dangus griūva!
– Kas tau sakė?
– Katins patins.
– Katin patin, kas tau sakė?
– Man pačiam ant uodegos galo užgriuvo!
Ir lapė persigandusi bėga drauge. Susitinka vilką. Lapė šaukia:
– Vilke pilke, bėkim – dangus griūva!
– Kas tau sakė?
– Kiškis tiškis.
– Kiški tiški, kas tau sakė?
– Katins patins.
– Katin patin, kas tau sakė?
– Man pačiam ant uodegos galo užgriuvo!
Ir vilkas persigandęs bėga drauge. Susitinka mešką. Vilkas šaukia:
– Meška pleška, bėkim – dangus griūva!
– Kas tau sakė? Lapė snape.
– Lape snape, kas tau sakė?
– Kiškis tiškis.
– Kiški tiški, kas tau sakė?
– Katins patins.
– Katin patin, kas tau sakė?
– Man pačiam ant uodegos galo užgriuvo!
– Papasakok, kaip buvo? – klausia meška.
– Ogi man per kopūstų lysvę beeinant kažin kas ūžt ant uodegos galo ir užgriuvo!
– Ar didelis?
– Kaip gaidžio sparnas.
– Ei tu, paikuti, – sako meška, – juk tai tiktai buvo kopūsto lapas. Grįžkite visi namo.
– O gal ir teisybė, – tarė katinas. – Tai dabar be baimės galėsime sugrįžti.
Ir parbėgo visi namo.
Comments
Gairės: pasakos apie gyvūnus, paskos apie žvėris, SENUTĖ IR KATINUKAS, Smurto lygis: be smurto, trumpos pasakos
-
Super
Comments are now closed.
86 komentarų