Seniai, labai seniai, gal prieš dešimt metų, o gal ir prieš savaitę  vienoje karalystėje už jūrų marių gyveno mergytė Onutė.

Labai graži mergaitė sveika, laiminga. Gyveno ji laimingoje šeimoje, turėjo Tėtį, mamą, sesutę ir daug žaisliukų. Visi ją labai mėgo, ir mielai su ja bendraudavo.

Tačiau vieną rytą  atsitiko katastrofa! Kai Onutė nuėjo į darželį su ja niekas nebenorėjo šnekėtis. Su kuo tik Onutė pasisveikindavo visi nusisukdavo ir bėgdavo šalin.  Onutė labai nusiminė…

O viskas buvo taip.

Mergaitė Onutė labai nemėgo valyti dantukų ir kiekvieną vakarą kai tėtis bandydavo valyti ji visai jam nepadėdavo , o tik trukdydavo:  kaišiodavo liežuvėlį, mėgindavo šnekėti arba tiesiog užčiaupdavo burnytę ir neleisdavo išvalyti dantukų.

Todėl į jos burnytę atsikėlė kucikai.

Kucikai tai maži smagūs padarėliai kurie yra visiškai nekenksmingi, kol jų neprisirenka labai daug, o kadangi mergaitė Onutė ilgai nesivalė dantukų jos burnytėje prisirinko laaaaaaaaaaaaaaabai daug.

Vieną naktį apie 11 valandą vakaro jie visi susirinko ant liežuvėlio ir nusprendė atšvęsti įkurtuves.

Kadangi mergaitė Onutė vakare valgė blynus su braškių uogiene, o pieš miegą dar gėrė pienuko tai tarp dantukų liko labai daug maisto ir kucikų šventės organizatorius meras Adoflas nusprendė organizuoti maisto rinkimo operaciją ir išsiuntinėjo būrius rinkti blynukų, uogienės ir pienuko.

Buvo jau po vidurnakčio kai žvalgų būriai grįžo iš maisto rinkimo operacijos nešini savo grobiu. Ir ko tik jie nerado. Be blynukų su uogiene spec. padalinio vado Plaukuočio būrys surado vieną bulvių traškučio gabaliuką, o žvalgų būrio vadė Magnolija iš vieno gilaus tarpdantuko ištraukė mėlynės gabaliuką, o vyr. specialisto Kumpinio rinktinė surado tris kokakolos lašus prie krūminio dantuko.

Visi žvalgai sunešė surinktą gėrį į vieną krūvą, mero paskirti renginio organizatoriai paruošė švedišką stalą, muzikantai pasiruošė instrumentus ir po iškilmingos Mero Adoflo kalbos suskambo muzika ir išalkę po kelionės kucikai puolė vaišintis.

Visą naktį kucikai šventė įkurtuves, laisvai liejosi kokakola, visi kramsnojo traškučius,  laižė uogienė,  įsilinksminę kucikai šoko, trypė  bėgiojo, žaidė slėpynes, susibūrę grupelėse apie kažką karštai diskutavo, ginčijosi, tai vienas tai kitas kucikas vis atsisikirdavo nuo grupės ir bėgdavo už kampo..

Patekėjusi saulutė mergytės Onutės burnytėje rado visišką betvarkę.. visur mėtėsi maisto likučiai, uogienė, blyno gabaliukai. Dantukai buvo įtartinai pageltonavę prie pat dantenų… O jau koks buvo kvapas. Iš miego pabudusių dantukų vos vos neištiko dantų smūgis…

Kucikai tiek priteršė burnytėje, kad ryte iš burnytės taip smirdėjo, kad niekas nenorėjo bendrauti su mažaja Onute, tačiau pamačiusi kas nutiko mažylės burnytei darželio auklėtoja nusprenė jai padėti ir išvalyti dantukus.

Kai dantukai jau buvo švarūs visi vėl mielai bendravo su mažaja Onute ir pasaka baigiasi laimingai

Tačiau prarasti būdrumo neverta ir dantukus būtina valytis kasdien, nes už bet kurio dantuko bet kuriuo metu, gali pasirodyti plaukuotos Mero Adolfo ausys…

Comments

comments