Ledo rūmuose nuo seno
Senis Šaltis sau gyveno.
Ir turėjo jis anūką —
Šaltanosį Ledinuką.
Geras buvo tas anūkas —
Šaltanosis Ledinukas:
Nesurūgęs, nesustiręs,
Bet… kur eina, ten ir girias:
— Moku kalti
Ledo tiltus,
Moku malti
Sniego miltus…
Zuikį puikį —
Užpustyti,
Ežį kežį —
Užmigdyti.
Miega varlės pūstažandės
Ir barsukas kietasprandis.
Ką barsukas! Aš ir mešką
Kai paspaudžiu — šonai braška…
Visą žemę, jei norėčiau,
Aš sušaldyti galėčiau!
Vienąkart per sniego pūgą
Šaltis vedasi anūką.
O anūkas
Ledinukas
-Rateliu
Su snaigėm sukas.
Žiūri — važy sėdi ponas,
Nuo arielkos net raudonas,
Ir į kailinius storiausius
Storas ponas įsirausęs,
Ir kelius, ir ilgas kojas
Zebrų kailiais apsiklojęs.
Šast anūkas
Ledinukas
Ir po zebrų kailiais brukąs:
Šaltanosis,
Šaldo poną
Šąla
Bąla
Pono nosis…
Ir nuo rankų
Ligi kojų
Ponas kaulan suragojo.
— Na, matai,— anūkas girias,
Ar, seneli, aš ne vyras:
Moku kalti
Ledo tiltus,
Moku malti
Sniego miltus.
Zuikį puikį —
Užpustyti,
Ežį kežį —
Užmigdyti
Ir sušaldyt storą poną, Nuo arielkos net raudoną.
Visą žemę, jei norėčiau,
Aš sušaldyti galėčiau…
— Na jau, na! — jam Šaltis sako.—
Dar tau girtis neužteko.
Tau sušaldyt žemę knieti,
O sušaldyk tu valstietį.
Pažiūrėk — tenai už valkos
Pagiry jis kerta malkas.
— Chi! — nusijuokė anūkas.—
Aš nebūčiau Ledinukas,
Jei valstietį palei traką
Nesušaldyčiau į ragą.
Ką valstietis! Jeigu mešką
Kai paspaudžiu — šonai braška.
Pasigyrė, na ir dumia
Pas valstietį į pakrūmę.
O valstietis — malkas kerta.
Kirvis skamba. Darbas verda:
Užsimoja
Ir kad tvoja,
Tai net skiedros išlekioja.
Meta pirštines į šalį:
—Ū ta ta! Karšta dienelė! —
Vienas sau valstietis šneka,
O jo rankoj kirvis žvaga.
Ledinukas Galvą kraipo.
Pasižiūri.
Pasišaipo.
Ir galvoja: „Tu sušalsi
Ir kirvuko nepakelsi.
Va, ir bus tada, žmogeli,—
„Ū ta ta! Karšta dienelė…”
Ir sutelkęs visą rūstį,
Jis pradėjo šaltį pūsti.
Kaklą rankom apsivijo.
Tuoj skrebučiai apšerkšnijo,
Tuoj ir ūsai apšarmojo,
O Šaltutis pagalvojo:
„Na, dar vieną šaltą gūsį,
Ir, vargšeli, tu pražūsi,
Suragosi kaip tas ponas,
Nuo arielkos net raudonas…”
Ir nušokęs nuo pusnyno,
Vėl jis pūsti pamėgino:
Griebia ausį, griebia nosį,
O valstietis nusikosi
Ir kiek gali
Stuobrį engia,
Net sušalęs
Kirvis spengia.
Baltas baltas tartum pūkas
Tūpsi šaltas Ledinukas —
Čiupt už kojų, čiupt už rankų
Ir į antį įsirango,
Bet valstietis nesušąla,
Tik į kelmą pleištą kala.
Šaltas sniegas žaižaruoja.
Karštas prakaitas garuoja.
Pagaliau žmogus prašneko:
— Na ir karšta čia prie trako
Kur tas šaltis pasidėjo,
Duotų gūsį šalto vėjo.
Ledinukas net pašoko,
Vos iš apmaudo nesprogo
Ir, sutelkęs visą rūstį,
Vėl pradėjo šaltį pūsti.
O valstietis be skrebučių
Krauna malkas ant rogučių.
Baigęs darbą, ant kelmuko
Atsisėda, užsirūko…
Pailsėjo, pasėdėjo
Ir per girią nugirgždėjo.
Senis Šaltis atlingavo:
Kur valstietis?
Nuvažiavo!
— Na, matei dabar, sūneli,
Ką žmogus ir darbas gali.
Tau sušaldyt žemę knieti…
Ką ten žemę!
Jei valstietį
Šaldei šaldei tu prie šilo —
Ne sušalo, o sušilo…
Nors valstietis apšerkšnijo,
Darbas šalčio nesibijo!
Baltas baltas tartum pūkas
Susimąstė Ledinukas.
Ir nusivedė per pūgą
Šaltis tylintį anūką.
Comments
Gairės: Eiliuotos pasakos, Kostas Kubilinkas, Ledinukas, Smurto lygis: be smurto, trumpos pasakos
-
Norėčiau pagal šitą eilėraštį su vaikais padaryt animacinį filmuką, jį platint nemokamai. Gal žinot į ką kreiptis, kad nepažeisčiau autorinių teisių? Ar eilėraštukas laisvas?
-
Labai gražu
-
na ir saunuolis…
tokius eilerastukus vaikams – grazu net zalia… va cia is vaikystes dar vis ji prisimenu… ir visiems vaikams rekomenduoju… -
Net mano vaaikai-vokietukai-si eilerasti zino!…
-
Eilerastis grazus, bet zmogus, kuri ji parase, svelniai tariant padugne, kokiu reta, nors dabar Lietuvoje tikriausiai jau nebe. Beje anot amzininku, ne visa jo kuryba, kuri pelne jam slove, yra jo. Itariama,jog bunkery nusoves parizana Benediktą Labenską-Kariūną, pasisavino didele dali jo rankrasciu, o po to paskelbe, kaip savo. Tikriausiai nedaug, kas zino apie sia Kosto Kubilinsko biografijos puse. Jei atvirai, pats suzinojau apie tai perskaites Liongino Baliukeviciaus, partizano Dzuko dienorasti, tai net nustebau, nes vaikysteje sita eilerasti mokejau mintinai, o Kostas Kubilinskas buvo nr 1 autorius, is kurio knyguciu net raides pazinau.
-
jooo, sitoks padugne, tautos isdavikas o vaikam grazius eilerastukus rase…
-
Na va, net pasakose smurtas propoguojamas 🙂
„Na, dar vieną šaltą gūsį,Ir, vargšeli, tu pražūsi,
Suragosi kaip tas ponas,
Nuo arielkos net raudonas…”
-
nuo arielkos ir suragojo rusijos gudumoj, prakeiktas isdavikas.
-
Eilerasciai, kiek zinau, nebuna nei padugnes nei isdavikai jie tiesiog eilerasciai. 🙂
-
sita eilerasti as ismokau 6 metu budama ir pamenu visa lygi siol 🙂
-
labai fainas pasakas raso, mano mazai sesutei seku pasakas.
-
Rokai, kreipkis į autorių, Kostą Kubilinską.
-
labai grazu
-
Geras eilerastis, skaitovu konkurse deklamuosiu 🙂
-
Okas ten zino,kaip is tikro viskas buvo?O eilerasciai puikus.Man jis antras po salomejos.”O tu pasvilpauki bernioke..”irgi jo.O kiek dainuojama dainu,nors kazkaip pavarde autoriaus neminima
-
Labai grazus eilerastis.As kai buvau penkeriu metu tai as ji labai gerai mokejau visa visa atmintinai:) o,man dabar yra 8m ir as pamirsau tai va ir mes su tete nusprendem pasiziureti nes mano tete irgi pamirso ir mama o,as seses neturiu nei brolio tai va ir nusprendeme pasiziureti:)))bet labai labai labai ir dar 10000 kart.labai grazus:)
-
labai grazus
-
Aciu visiems,kam patiko,ir kam ne.Kaip tais maniau,kad ant Lietuvos nebeliko tu "tikruju lietuvaiciu",kuriems visur sovietu snipai bei KGB"istai vaidelenasi.Apmaudu,kai poezija ( ir kokia ji bebutu,ir kas ja butu parases-raudonas ar melynas ),kai muzika,atlikejus bei aktorius slieja su Tautos priesais,isdavikais.
Comments are now closed.
45 komentarų