Buvo senelis ir senelė. Nieko neturėjo, vargingai gyveno. Kartą senelė ir sako:
— Seni, seni, eik girion, gal ten kokį lapelį ar rūgštynių stiebelį rasi — viralo išsivirsime, vis badu nenumirsime.
Pintinę pasiėmęs, nuėjo senis į girią. Vaikščiojo visą dieną po girią, tik nieko gero nerado. Grįždamas namo, dirst į krūvą šakų: šakose lokys betupįs. O senis peiliuką turėjo. Paėmęs atsipjovė gabalą šlaunies, lokys — nė krust. Įsidėjęs pintinėn lokio šlaunį, senis ir parkiūtino namo.
— Nieko gero neradau, senei,—tarė senis.—Tik štai lokio šlaunelė:
išsivirsim, vis badu nenumirsim.
Senelė pradžiugo, krosnį pakūrė, dar vilnas nuo šlaunies nupešė, kuodelį pasidarė — bus ir pirštinėms. Verda senelė mėsą.
— Tu, seni, ugnį prižiūrėk, o aš verpsiu, — sako senelė.
Pabudo miške lokys, pabudęs čiupt, čiupt — šlaunies nebėr. Drimbakojis lept, lept — ir atseka senio pėdomis į jo namus. Sustojo lokys ties senelio vartais ir dainuoja:
Visas pasaulis miega,
Visi paukščiai miega,
Tik vienas senis nemiega —
Mano mėsą verda;
Tik viena senė nemiega —
Mano vilnas verpia…
Išgirdusi lokį dainuojant, senelė ir sako:
— Seni, seni, lokys už vartų!
— Ką tu čia, senei, pliauški! — atkirto senelis, ugnį kurstydamas, lokio šlaunį virdamas.
Lokys į duris letenomis dun, dun — ir vėl savo:
Visas pasaulis miega,
Visi paukščiai miega,
Tik vienas senis nemiega —
Mano šlaunį verda;
Tik viena senė nemiega —
Mano vilnas verpia…
— Oi, seneli, lokys, lokys! Jau duris lupa, jau vidun žengia! — išsigandusi sako senelė.
Iš tos baimės senelis palindo palovėn, o senelė — užkrosnin, už malkų.
Įėjo lokys vidun, apsidairė, išsitraukė iš puodo šlaunį, prisidėjo, prisigydė, aplipdė vilnomis. Dabar jau ieško, kur senis su sene. Senelę rado užkrosny.
Patąsė, patąsė — gyvą prarijęs, tarė:
— Štai tau mano vilnas verpti!
Paieškojęs surado lokys ir senelį, palovėn užlindusį. Patašęs, pašokdinęs lokys prarijo ir senelį, sakydamas:
— Va tau mano šlaunį virti!
Žiūri senelis ir senelė, kad jie lokio pilve besėdį.
Senelis ir sako:
— Žinai ką, senele, lokio pilvą išsivirsime, vis badu nenumirsime.

Comments

comments