Kitą sykį gyveno viename kaime tokia neturtinga senelė. Visi ją vadino Zarabobele. Ji turėjo gaidelį. Netekus pinigų, Zarabobelė negalėjo gaidelio lesinti,  piauti jo nenorėjo: labai jau buvo su juo susibičiuliavus. Todėl pasiuvo jam kelnytes ir sako:
Eik sau maisto pasieškoti.

Ir išėjo gaidelis.
Eina, eina ir sutinka vilką. Vilkas klausia:
— Kur eini, gaideli?
— Einu į dvarą maisto ieškoti.
— Veskis ir mane drauge.
— Gerai, — sako gaidelis, — lįsk į mano kelnes. Tas įlindo. Gaidelis eina toliau. Eina, eina ir sutinka lapę. Lapė klausia:
— Kur eini, gaideli?
— Einu į dvarą maisto ieškoti.
— Veskis ir mane drauge.
— Gerai, — sako gaidelis, — lįsk į mano kelnes.
Lapė įlindo. Gaidelis eina toliau. Ėjo, ėjo ir priėjo tokį didelį dvarą, užsilėkė ant vartų, suplansojo sparnais ir gieda: — Kakaryko! Rytoj ponui bus bėda!
Išgirdo moterėlės ir pranešė apie gaidį ponui. Ponas supyko, liepė tarnams jį sugauti ir įmesti į paukštidę, pas žąsis. — Tegu, — sako, — jį sužnaibo.
Tarnai sugavo ir įmetė, kur ponas liepė. O gaidelis sako lapei:
— Lapute kūmute, lįsk iš kelnių: gardžios žąsienos gausi. Lapė išlindo, išpiovė visas žąsis, prisiėdė, pririjo, tokia stora pasidarė, kad nė į kelnes jau nebetelpa.
— Žinai ką, — sako gaidys. — Rytą, kai tarnai ateis pasižiūrėti, tu spruk pro kojas, o aš per galvą.
Taip ir padarė. Lapė spruko pro kojas, gaidys per galva. Lapė pabėgo į mišką, o gaidys vėl užlėkė ant vartų ir gieda:
— Kakaryko! Bus ponui bėda!
Tarnai papasakojo ponui apie gaidį. Ponas dar labiau su pyko, liepė gaidį sugauti ir įmesti į arklidę.
— Tegu, — sako, — arkliai jį suspardo.
Tarnai sugavo gaidelį ir įmetė į arklidę. O gaidelis sako:
— Vilke pilke, lįsk iš kelnių: rasi čia gardžios arklienos, Vilkas išlindo, užpuolė arklius, išpiovė visus, prisiėdė, prisirijo, toks storas pasidarė, kad nė į kelnes jau nebetelpa.
— Žinai ką, — sako gaidys. — Rytą, kai ateis tarnai, tu spruk pro kojas, o aš per galvą.
Vilkas pabėgo į mišką, o gaidys vėl užlėkė ant vartų ir yieda:
— Kakaryko! Bus ponui bėda!
Tarnai vėl bėga pas poną, pasakoja apie gaidį. Dar labiau supyko ponas, liepė sugauti gaidį ir įmesti į šulinį.
Tarnai įmetė jį į šulinį, šulinį net dangteliu uždengė. Bet gaidys nenusiminė, nors kelnės tuoj pilnos vandens prisisėmę.
— Ryk, — sako, — gerkle, vandenį.
Prisirijo, prisigėrė vandens, visą vandenį išgėrė ir laukia ryto.
Rytą ateina bernas vandens pasisemti, atidarė dangtelį, nuleido kibirą. Gaidelis ant jo užsikabaravo ir laukia. Kai bernas iškėlė kibirą, gaidelis tik purpt! Tik — kakaryko! Tik plest plest! užlėkė ant vartų ir vėl gieda:
— Kakaryko! Bus ponui bėda!
Tarnas nubėgo pas poną, papasakojo apie gaidį. Perpyko ponas ir sako:
— Sugaukit tą biaurybę, gerai iškūrenkit krosnį ir įmeskit: tegu dega.
Tarnai sugavo gaidį ir įmetė į krosnį. Bet gaidys nenusimena: kelnės jo šlapios, nedega. O jis dar liepia gerklei:
— Spiauk, gerkle, vandenį!
Gerklė spiaudo, pila vandenį, užgesino visą ugnį. Gaidys užlėkė ant stalo, rado ten trupinių ir lesa.
Rytą ponas, gerai išsimiegojęs, džiaugiasi, kviečia visus pasižiūrėti iškepto gaidžio. Bet vos tik pradarė duris, gaidys purpt per galvą! plest, plest! ir vėl ant vartų: Kakaryko! Bus ponui bėda!
Baisiai perpyko ponas, liepė tarnams gaidį sugauti.
— Dabar tai aš jį nubausiu.
Paėmė gaidį, pats nunešė jį į klėtį, atidarė skrynią su pinigais, padėjo į skrynią, užrakino ir sako: Na, dabar tu čia badu pastipsi.
O gaidelis prisirijo pinigų, prisikrovė jų pilnas kelnes ir laukia ryto.
Rytą ponas neiškentė neatėjęs pasižiūrėti, kaip sekasi gaidžiui. Bet vos spėjo atidaryti skrynią, gaidys tik purpt! užlėkė ant stalo, iš ten ant lango. Kaip duos su kelnėmis į stiklą, tik pinigai suskambėjo, stiklai pabiro. Tiek jį ponas ir tematė.
Parlėkė gaidys namo ir sako Zarabobelei:
— Zarabobele, tiesk kuo gražiausias drobes! Ji patiesė. Gaidelis vaikščioja ir šaukia:
— Spiauk, gerkle, pinigus!
Gerklė prispiaudė pilnas drobes pinigų. Paskui liepė senelei gaidelis dar nusegti kelnes, — iš jų irgi pasipylė pinigai.
Pralobo Zarabobele, pradėjo pati sočiai valgyti, o ir gaidelį nesigailėjo gardžiausiais miežiais palesinti.

Comments

comments