Eglė ošia ir siūbuoja.
Strazdas tupi ir dainuoja:
_____________________________________
— Kirsiu kirsiu
Aš eglyne
Žalią eglę
Ištekinę.
Storą lazdą
Nusidrošiu,
Miško žvėris
Išvanosiu.
___________________________

O pro šalį kiškis eina
Ir išgirsta strazdo dainą.
Kiškis stvėrės už ausų:
— Iš tikrųjų, kaip baisu!
Ką daryti?
Ką daryti?
Bėgsiu lapei pasakyti.
______________________________________

Bėga kiškis — kinkų linku —
Ir laputę susitinka:
—    Oi kūmute, oi širdele,
Baisų triukšmą strazdas kelia…
Aš lekiu užkandęs žadą:
Strazdas eglę kirsti žada,
Storą lazdą jis darys.
Kam tik duosiąs, tas ir kris…
Ta lazda nuo šios dienos
Miško žvėris jis vanos.

__________________________________________
Lapė dreba:
— Ką daryti?
Bėkim vilkui pasakyti.
__________________________________________
Bėga kiškis, bėga lapė,
Plūsta strazdą smailasnapį.
Pilką vilką susitiko
Ir abudu jam suriko:
__________________________________________

—Strazdu brazdu! Strazdu brazdu
Vilke, bėkime nuo strazdo!
Baisų triukšmą strazdas kelia:
Strazdas kerta eglę žalią
Ir ketina drožti lazdą…
Kaip sudrausti šitą strazdą?
Vilkas uodegą pabruko:
Nejuokais lazdos pabūgo.
— Ką daryti?
Ką daryti?
Bėkim šernui pasakyti…
__________________________________________
Bėga žvėrys ristele,
Linksta samanos šile.
Šernas, gilių prižiaumojęs,
Kriuksi, baloj atsistojęs:
– Žvėrys, žvėrys, kriu kriu kriu!
Kur jūs bėgate būriu?
______________________________
– Ak tu šerne nevalyvas,
Sklinda girioj didis dyvas:
Ar girdėjai apie strazdą,
Kur iš eglės drožia lazdą?..
Ta lazda nuo šios dienos
Miško žvėris jis vanos.
___________________________________________

Šernas kriūkia: — Ką daryti?
Bėkim meškai pasakyti,
Ji drūtesnė už visus,
Jai ir strazdas nebaisus.
___________________________________________

Žvėrys bėga, lapatoja,
Šernas kriuksi, lapė loja…
O meška, užmigus guoly,
Čiulpia koją kaip meduolį.
Mat bites ji kopinėjo
Ir tik paryčiu parėjo.
Miško žvėrys ją apstojo,
Šaukė, kaukė ir maurojo:
______________________________
— Ak tu meška! Tu lepeška!
Tau nuo miego šonai braška.
Žindi koją ir pūkšti,
Ir pavojaus nejauti…
Kaukia, šaukia, kas tik gyvas:
Sklinda girioj didis dyvas.
Ar girdėjai apie strazdą,
Kur iš eglės drožia lazdą?
Ta lazda nuo šios dienos
Miško žvėris jis vanos.
__________________________________________

Vos išgirdus apie lazdą,
Tuoj meška iš guolio brazda,
Ir išklausiusi dar kartą,
Kaip tas strazdas eglę kerta,
Lepeškojė ėmė širsti:
—    Mes neleisim eglės kirsti,
Mes neduosim niekados
Strazdui droždintis lazdos.
___________________________________________

Žvėrys klausia: — Ką daryti?
— Ugi — eglę atlaikyti!
Jeigu žvėrys įsikirs,
Niekad eglė neparvirs…
Tik laikykite tvirtai!
Na, prie eglės — lapatai!
____________________________________________

Žvėrys bėga, lapatoja,
Kaukia, kriuksi ir mauroja,
Ir sustoja jie šile
Po kerojančia egle.
_______________________________
Eglė ošia ir svyruoja,
Strazdas tupi ir dainuoja:

____________________________________________
— Kirsiu kirsiu
Aš eglyne
Žalią eglę
Ištekinę…
Storą lazdą
Nusidrošiu,
Miško žvėris
Išvanosiu.
____________________________________________

Šernas kriūkia, lapė loja,
O meška storai mauroja.
Kiškis straksi, vilkas kaukia
Ir visus į talką šaukia:

_____________________________________________

— Ei jūs žvėrys, ei galiūnai,
Tankių girių pasalūnai,
Ei, neleiskim eglės kirsti,
Ei, neduokim eglei virsti…
_____________________________________________

Miško žvėrys apkabinę
Laiko eglę ištekinę.
Girgžda eglė šimtametė,
O meška atstatė petį,
Vilkas sprandą panarino,
Šernas iltim užkabino,
Lapė uodega kaip šluota
Remia liemenį sakuotą.
_______________________________
O vėjelis eglę supa,
Kiškiui piškiui dreba lūpa…
Pupt! — gurgutis jam ant sprand
Kiškis baisiai nusigando…
Ir staiga meška išgirsta:
— Eglė virsta! Eglė virsta! —
Kiškis klykdamas sušuko
Ir tiesiog į krūmus spruko.
____________________________________________
Vilkas kaukia: — Meška, meška,
Iš tikrųjų eglė braška…
— O meška, įrėmus petį,
Verčia medį šimtametį:
Neišlaikius eglė — triokšt!
Žvėrys kūliais keberiokšt!

_____________________________________________

Lapei — uodegą prižnybo,
Meškai — letenos prilipo,
Šernas iltį nusilaužė,
Vilko sprandas pasišiaušė,
O kiškutis krūman kūrė
Ir kojytę pasidūrė.
_____________________________________________
Taip laimėjęs narsų mūšį,
Strazdas nutūpė į pušį
Ir dainuoja sau dainelę:
________________________________

— Kirsiu kirsiu
Pušį žalią,
Storą vėzdą
Nusidrošiu,
Miško žvėris
Išvanosiu…
________________________________
Nusigandę, nusiminę
Žvėrys ūbauja pušyne:
— Oi strazdeli raibagūži,
Jeigu mūsų tu nemuši,
Mes neliesime lizdų
Dagiliukų ir strazdų,
Nei apuoko, nei pelėdos,
Nei kurapkos kanapėtos.
______________________________________________
— Na, gerai! Nuo šios dienos
Strazdas bausmę dovanos.
O dabar — namo keliaukit
Ir per visą girią šaukit
Apie narsų paukštį strazdą
Ir storiausią strazdo lazdą.
______________________________________________
Brenda žvėrys nusiplūkę:
Šernas kriūkia, kiškis ūkia…
Kiau! Kiau! Kiau! — laputė loja,
O meška storai mauroja…
Ir kiekvienas giria strazdą
Ir eglinę strazdo lazdą.
______________________________________________
Aš girdėjau tankumyne
Šią žvėrelių sutartinę.
Pakartoti paprašiau
Ir tošelėn užrašiau.

Comments

comments