Tuo laiku, kad dar gyvuliai galėjo kalbėti, keliavo kartą Perkūnas po kraštą. Pirmiausia jis sutiko arklį ir prašė jį parodyti kelią į upę. Arklys tačiau pasipūtęs kalbėjo:
“Aš neturiu laiko tau kelio rodyti, man reikia ėsti”.
Netoli arklio ganėsi galvijas. Kai tik suprato keliauninko norą, tuojau šoktelėjo ir sušuko:
“Eik šišon, svety, aš parodysiu tau kelią į upę”.
Dievui arklio elgesys nepatiko, ir jam šiurkščiai pastebėjo:
“Dėl ėdesio nepaslenki kitam gero padaryti, tai nuo šiol pabaudai niekuomet nebūsi sotus”.
Jaučiai gi tarė:
“Tu, ramus gyvuly, gali puikiausiai savo alkį tildyti ir paskiau pasilsėti, nes buvai paslankus man patarnauti”.
Todėl lietuviai sako, kad arklys ėda ir sodriausioje pievoje be atvangos, tuo tarpu raguočiai, kai tik paėda, atsigula ir ramiai gromuliuoja.
Comments
Gairės: Lietuvių liaudies padavimai, Pamokančios pasakos, Smurto lygis: be smurto, trumpos pasakos
-
Liuks.Trumpa ir aiški ne tokia kaip kitos ilgos ir neįdomios.
-
nnesamone
-
faina seip 😀
-
pieva
-
ziauriai geras padavimas !!! man shulei labaipadejoatliktiuzduoti!
-
:p
-
ma ir mokyklai padejo
-
normalus seip
-
Labau fainas mokykloje padejo
-
imkit ir rašykit šitą padavimą.Jis man mokykloje padėjo.Gavau 10:)
Comments are now closed.
16 komentarų