Kadaise griaustinio dievas Perkūnas su požemio dievu Pikuliu padarė žemėje kelionę. Norėjo įsitikinti, ar amžina ugnis gerai saugojama.
Jie atėjo į Žemynėlės būstą. Žemės deivė meiliai juodu priėmė ir gražiai pavaišino.
Atsidėkodamas už tai, Perkūnas padovanojo jai amžiną jaunystę, o Pikulis padovanojo būrį šventų mergerlių. Jos naktį dirbdavo darbus tiems, kurie Žemynėlę karštai garbindavo ir buvo skaistūs.
*
Žemynėlė buvo žiedeklė: rūpinosi, kad viskas žydėtų, augtų.
Kartą atėjo pas ją visų atstumta Pakalnės mergelė. Nebuvo kam ja rūpintis. Tėvas močiutė seniai pasimirė ir gyveno ten aukštai, debesėliuose. Žėmynėlė vargdienėlei patarė pamary ant aukšto kalnelio pasodinti rožę.
Iš rožių kelmo išaugo didelis medis, – šakos iki debesų. Našlaitė užlipo ant rožės šakomis ant debesų ir pasiguodė tėveliams sunkia dalele.
Comments
Gairės: Lietuvių liaudies padavimai, Smurto lygis: be smurto, trumpos pasakos
-
bbbbbbbbbbbbtttttttttttttttttttttttttttt
-
man labai patiko nes buvo liaudes pasakos
-
Labai geras pardavimas
-
Atsiprasau pardavimas
-
Pardavimas
-
Nežinau ar geras , nes man reikia šyta namu darbams
-
liurbis
-
jeigu jau sumastėte rašyti komentarus, tai palikit gražius, o ne kvailus.
-
Man tokio namu darbam reikia:D
-
Čia sakmė.
-
Ką gi šitas tinka namų darbams.PUIKU
-
visai nieko
Comments are now closed.
27 komentarų