Gyveno diedas ir boba. Jiedu turėjo gaidžiuką ir vištytę. Vieną dieną gaidžiukas su vištyte išėjo į mišką riešutauti. Ilgai ilgai jiedu ieškojo, pakol surado vieną riešutą, ir ginčijosi, kuriam lipti į medį. Višlylė sako gaidžiukui:
Lipk tu, gaidžiuk: aš galiu sijonėlį suplėšyt!
O gaidžiukas sako:
— Lipk tu, višlyt: aš galiu kelnytes suplėšyti.
Paklausė gaidžiukas vištytės ir įlipo į medį. Liepė vištytei žiūrėti, kur kris riešučiukas. O riešučiukas kai krito tiesiai vištytei akytėn — ir išmušė akytę. Vištytė pradėjo rėkti:
— Kuda-ka-ka-ka! Gaidžiukas akytę išmušė!
Užgirdo diedas ir boba, atbėgo mušti gaidžiuko ir klausia:
— Gaidy, gaidy, kam išmušei vištytei akytę? Gaidys sako:
— Aš nekaltas, o kam ožka lazdyną pagraužė! Nubėgo diedas su boba pas ožką ir sako:
— Ožka, ožka, kam tu lazdyną pagraužei? Ožka sako:
— Mi-ė-ė! Kam manęs piemenė neganė! Nubėgo diedas pas piemenę ir klausia:
— Piemen, piemen, ko ožkos neganei? Piemenė sako:
O kodėl man močia bandelės nepakepė!
Nubėgo diedas pas močią ir klausia:
— Moč, moč, kodėl tu piemenei bandelės nepakepei? Močia sako:
— O kam kiaulė tešlą suėdė!
Nubėgo diedas su boba pas kiaulę ir klausia: — Kiaule, kiaule, kam tu močios tešlą suėdei? Kiaulė sako:
— Kriu, kriu, kriu! O kam vilkas mano vaikus išnešiojo! Nubėgo diedas su boba pas vilką ir klausia:
— Vilkai, vilkai, kam tu kiaulės vaikus išnešiojai? Vilkas sako:
— A-au-u! Kas mane seną penės!
O toli toli miške atsišaukė vilko vaikai:
— Gi mes, tėveli, tave penėsim! Mes tau atnešim baroniuką, mes tau atnešim paršiukų!
Primušė, primušė diedas su boba vilką ir parėjo namo, o gaidžiuko ir vištytės daugiau nebeleido miškan riešutauti.

Comments

comments