Avinas ir vilkas

Kartą vilkas pamiškėje aviną patiko ir sako:

– Aš tave suėsiu! Avinas sako:

–  Kam tau vargti! Geriau atsistok pakalnėje, išsižiok, o aš užlipsiu ant kalno ir gyvas tau getfklėn Įšoksiu.

Vilkui tiko toks avino patarimas. Jis atsistojo pakalnėje ir laukia. Avinas užlipo ant kalno, įsibėgėjo ir iš visų jėgų ragais kai trenkė vilkui į išžiotus nasrus, tai tas ir liko prikvaitęs ant žemės gulėti. O avinas dūmė šalin, kiek tik kojos nešė.

Vilkas per ilga atsipeikėjo, atsistojo ir sako:

– Kažin ar viduj liko, ar kiaurai išlėkė?