Vieną kartą ėjo žmogus iš turgaus, nusipirkęs didelį samtį kiaulių jovalui maišyti. Eidamas pasižiūri į saulę ir vėl skuba. Pamatęs, kad netoli dvaras, pradėjo dar greičiau eiti, kad tik prasmuktų nepastebėtas pro šalį: ko gero, dar lieps ponas ateiti dvaran dirbti…
Bet sunku išsisukti vargšui nuo pono akių. Gi žiūri — ateina ponia stačiai į jį. Žmogelis užvertė galvą ir ėmė žvalgytis aukštyn. Ponia pribėgusi sako:
— Ko tu čia žvalgaisi aukštyn?
Žmogus žinojo, kad tai poniai neseniai miręs sūnus, tad sako:
Skaityti toliau.. »