Tolimoj šaly, už upių ir kalnų, dunksojo aukštas status kalnas. Savo didybėje jis buvo vienišas ir liūdnas.
— Kokia nelemta mano dalia, — skundėsi kalnas. — Vienas stūksau čia tuščiuose laukuose. Visus metus vėjai mane plaka, sunki uola ant nugaros pečius spaudžia. Mano Skaityti toliau.. »
You are currently browsing articles tagged KALNAS.
Gairės: KALNAS, Lietuvių liaudies pasakos, Smurto lygis: be smurto, Surinko: Aldona Kandroškaitė, trumpos pasakos, UPELIS IR SLĖNIS