Gyveno kartą toks žmogus. Turėjo jis katiną. Priprato tas katinas vagiliauti ir sykį nudžiovė šeimininkui gabalą mėsos. Pamatė žmogus, kad katinas ryja kampe mėsą, ir davė jam pylos.
Supyko katinas ir pabėgo. Nuėjo pas liūtą, žvėrių padišachą, ir skundžiasi:
Skaityti toliau.. »
You are currently browsing articles tagged pasakos.
Gairės: pasakos, Tadžikų pasakos, Žmogus ir liūtas
Seniai, labai seniai gyveno uodas. Kartą jis nutūpė į kryklės krūmą, ir įsisegė jam spyglys. Tupi uodas ir verkia. Eina pro šalį ožka. Uodas ir sako jai:
— Ožkele, suėsk spyglį, jis man duria.
Skaityti toliau.. »
Gairės: pasakos, Tadžikų pasakos, Uodas
Viešpataujant gerajam karaliui Artūrui, Kornvalio grafystėje, Lends Endo iškyšulyje, gyveno ūkininkas, ir jis turėjo vienui vienutėlį sūnų, vardu Džeką. Džekas buvo mitrus vaikinas, tokio guvaus ir buklaus proto, kad niekas negalėjo su juo susilyginti.
Skaityti toliau.. »
Gairės: džekas, Džekas milžinų nugalėtojas, milžinai, pasakos
Kitados gyveno vienas tinginių tinginys su savo doruole pačia. Pati buvo be galo ištikima vyrui, jo prisibijojo ir nuolankiai klausė. Nuo pat vestuvių dienos tinginys nieko neveikė, būdavo, drybso nuo ryto ligi vakaro pavėsy ir atsikelia tik pavalgyti. Pavalgo — ir vėl drybso.
Skaityti toliau.. »
Gairės: Kampučijos pasakos, pasakos, Tinginys ir jo doruolė pati
Kitą kartą viename kaime gyveno du bernaičiai. Vieną žmonės buvo praminę Asoku Geruoju, o kitą — Asoku Piktuoju. Asokas Piktasis buvo netikusio būdo. Amžiais jis visus skriausdavo, su niekuo nesutarė. Jo tėvai buvo turtingi ir visaip jį paikino. O žmonės jo pakęsti negalėjo.
Asokas Gerasis buvo našlaitis. Neturėjo jis nei tėvo, nei motinos, tik vieną bobulę — seną senutėlę, tikrą vargo pelę. Niekada jis su niekuo nesivaidijo, su niekuo nesipešė. Todėl žmonės Skaityti toliau.. »
Gairės: Du asokai, Kampučijos pasakos, pasakos
KARALIŠKASIS TIGRAS
Kitą kartą gyveno karalius su karaliene. Ir buvo jo dvare karo taryba: keturi išmintingi patarėjai — keturi karaliaus ramsčiai, buvo žvaigždininkas — karaliaus akys; be to, devynios galybės dvariškių, ponų, tarnų ir tarnaičių — karaliaus palyda. Visi ne iš kelmo spirti, kaip nuo seno buvo paėję. Tačiau nei pats karalius, nei išmintingieji jo patarėjai nemokėjo kerėti, mat senieji išminčiai jau kadai kadės buvo išmirę. Krimtosi dėl to karalius, nerado sau vietos ir mąstė: „Blogi mano popieriai: kol gyvenam ramiai — aš dar karalius, bet jei užpuls priešai — nulėks mano galvelė”.
Skaityti toliau.. »
Gairės: karališkas tigras, pasakorius, pasakos, pasakų knygos