Prieš daug daug metų buvo karalius. Jis turėjo vienturtę dukterį ir niekam kitam nenorėjo jos duoti į pačias, kaip tik tam, kas tris sunkius darbus atliks,
nors tas būtų ir prasčiausias elgeta. Daug kas bandė karalaitę laimėti, bet nė vienas netesėjo.
You are currently browsing articles tagged pasakos apie gyvenimą.
Gairės: Iš Jono Basanavičiaus rinkinių vaikams paruošė Jonas Stukas, Lietuvių liaudies pasakos, pasakos apie gyvenimą, pasakos apie karalius, ŠIMTAS ZUIKUČIŲ, Smurto lygis: be smurto, vidutinio ilgio pasakos
Gyveno kitąsyk ant marių kranto turtingas bajoras ir turėjo labai gražią moterį sau už pačią, nuo kurios susilaukė dviejų gražių vaikelių, Jonuko ir Onutės. Neilgai pagyvenus, jo moteris mirė, ir bajoras,
Gairės: JONUKAS IR ONUTE, Lietuvių liaudies pasakos, paruošė: Jonas Stukas, pasakos apie gyvenimą, Smurto lygis: blogiau nei raudonkepuraitė, Surinko: Jonas Basanavičius, vidutinio ilgio pasakos
Vieną kartą ėjo žmogus iš turgaus, nusipirkęs didelį samtį kiaulių jovalui maišyti. Eidamas pasižiūri į saulę ir vėl skuba. Pamatęs, kad netoli dvaras, pradėjo dar greičiau eiti, kad tik prasmuktų nepastebėtas pro šalį: ko gero, dar lieps ponas ateiti dvaran dirbti…
Bet sunku išsisukti vargšui nuo pono akių. Gi žiūri — ateina ponia stačiai į jį. Žmogelis užvertė galvą ir ėmė žvalgytis aukštyn. Ponia pribėgusi sako:
— Ko tu čia žvalgaisi aukštyn?
Žmogus žinojo, kad tai poniai neseniai miręs sūnus, tad sako:
Skaityti toliau.. »
Gairės: Dangaus virėjas, nuotykių pasakos, pasakos apie gyvenimą, pasakos apie virėją, Smurto lygis: raudonkepuraitė, trumpos pasakos
Buvo toks vaikinas — Jurgis Rastelis. Jisai susiderėjo pas vieną ūkininką per visus metus būt bernu. Ūkininkas klausė:
— Kiek tu norėsi algos?
Rastelis atsakė:
— Tiek, kiek man per metus įkris į ausį.
Ūkininkas sutiko.
Išbuvus ištisus metus, Rasteliui vos trys grūdai teįkrito į ausį: vieną sykį, bevežant rugius, įkrito rugio grūdas, antrą sykį, bevežant kviečius, įkrito kviečio grūdas ir trečią sykį įkrito miežio grūdas. Rastelis susivyniojo tuos tris grūdus į skarelę, atsisveikino su ūkininku ir išėjo geresnės dalies ieškoti. Skaityti toliau.. »
Gairės: Lietuvių liaudies pasakos, pasakos apie gyvenimą, pasakos apie princeses, Smurto lygis: be smurto, vidutinio ilgio pasakos
Labai seniai, kada dar pats Viešpats Dievas vaikščiojo po žemę tarp žmonių, atsitiko Jam vieną kartą kely sutemti, o viešbutis buvo dar toli. Bet čia pat prie kelio stovėjo dveji namai, vieni dideli ir gražūs, antri — maži ir nuskurdę; dideliuose gyveno turtingas žmogus, mažuose — vargdienis. Viešpats Dievas pagalvojo: „Didžturčio neapsunkinsiu, prašysiu nakvynės pas jį.”
Išgirdęs beldžiant į duris, didžturtis atidarė langą ir paklausė pakeleivio, ko jam reikia.
Gairės: Brolių Grimų pasakos, pasakos apie deivą, pasakos apie gyvenimą, Smurto lygis: be smurto, VARGDIENIS IR DIDŽTURTIS
Kartą miške, pagal kalną, gyveno atsiskyrėlis. Nieko jis daugiau neveikė, tik meldėsi, darė gerus darbus ir kiekvieną vakarą nešė ant kalno du kibirus vandens Dievo garbei. Tuo vandeniu girdė žvėrelius ir laistė augalus, nes aukštai nuolat pučia sausas vėjas, žemė ir oras išdžiūva, o laukiniai paukščiai, bijodami žmonių, skraido pagal debesis ir nesileidžia žemai gerti. Tas atsiskyrėlis buvo šventas žmogus ir matė, kaip kartu su juo lipo į kalną angelas, skaitė jo žingsnius, o po
Skaityti toliau.. »
Gairės: Brolių Grimų pasakos, pasakos apie gyvenimą, Smurto lygis: be smurto, TRYS ATŽALOS, vidutinio ilgio pasakos
Jojo sau keliu kunigas. Pavakare, jojant per mišką, atėjo laikas jam poteriauti. Kunigas nusėdo nuo arklio, išsitraukė maldaknygę, arklio pavadį užsimovė ant rankos, eina ir poteriauja, arkliu vedinas. Miške jį pamatė du vagys ir ėmė tartis:
— Reikia tą arklį pavogti iš kunigo!
— Nė bandyti nebandyk. Nieko neveiksi, — tarė antras.
— Bet aš pabandysiu, tik tu priimk arklį.
Gairės: Lietuvių liaudies pasakos, pasakos apie apgavikus, pasakos apie gyvenimą, pasakos apie vagis, Smurto lygis: be smurto, trumpos pasakos
Galulauky, pamiškėje, mažoj sukrypusioj trobelėj gyveno su žmona kampininkas medkirtys. Juodu turėjo septynis sūnus, ir visi jie buvo dar labai maži. Kasmet miške darbo mažėjo, ir medkirčių gyvenimas ėjo sunkyn. Turto jie jokio neturėjo, o gyvulių jiems tebuvo — senas apspangęs šuo ir dar senesnė, visai liesa katė. Vaikai uždarbiauti dar negalėjo, taigi šeima dažnai ir be duonos palikdavo. Dažnai cypdavo vaikai iš bado, o dar dažniau juos skaudė tėvai iš vargo ir rūpesčio… Nelinksmas buvo gyvenimas, ką ir besakyti.
Skaityti toliau.. »
Gairės: ilgos pasakos, Lietuvių liaudies pasakos, pasakos apie borlius, pasakos apie gyvenimą, pasakos apie nuotykius, Smurto lygis: blogiau nei raudonkepuraitė
Kitąsyk, labai seniai, gyveno vienas žmogus. Jis turėjo du sūnus. Vienas buvo darbštus, o antras, jaunesnis, nieku neužsiimdavo, tik sėdėdavo, gulėdavo ir kūną augino. Tėvas jam sakydavo:
– Kas bus iš tavęs?.. Anas brolis – darbinykas, viską moka, o tu nieko nemoki. Kuom užpelnysi sau duoną? O anas nieko nešnekėdavo, tik tiek: kur jis galėtų baimę at-rastie? Kaip jis vis tik teip, būdavo, šneka, tėvas nežinojo, nė ką su juom pradėtie, nė kur jį padėtie. Ale sykį atėjo viens tarnas bažnyčios. Apsakė tėvas jam savo bėdą su sūnum. O anas sako:
Skaityti toliau.. »
Gairės: ilgos pasakos, Lietuvių liaudies pasakos, pasakos apie brolius, pasakos apie gyvenimą, paskaos apie baime, Smurto lygis: raudonkepuraitė
Seniai, labai seniai buvo sala, kurioje gyveno visi žmoniu jausmai Džiaugsmas, Liūdesys, Pažinimas.. ir taip, kaip ir kiti jausmai, greta gyveno ir Meilė.
Vieną gražią dieną Jausmams buvo pranešta, kad jų sala netrukus paskęs. Taigi, visi susiruošė savo laivus ir apleido salą. Tik Meilė laukė iki paskutinės akimirkos, Salai skęstant, Meilė prašėsi pagalbos. Praplaukė Turtingumas savo prabangiu laivu pro Meilę. Ši paklausė: “Turtingume, ar gali mane pasiimti su savimi?” “Ne, aš negaliu. Savo laive aš turiu daug aukso ir sidabro. Čia tau nėra vietos.” Skaityti toliau.. »
Gairės: pasaka apie meile, pasakos apie gyvenimą, Smurto lygis: be smurto, trumpos pasakos
Buvo kartą sena moterėlė, ji gyveno viena mažoj trobelėj vakarų Anglijoj. Prieš tą trobelę buvo darželis, kur augo rožės ir gvazdikai, ir dar visokios daržovės ir žolelės jos stalui. Bet pati gražiausia darželyje buvo tulpių lysvė, ją senelė pureno ir ravėjo kuo rūpestingiausiai, nes labai didžiavosi savo tulpėm. Jos išties atrodė nuostabiai, ir pakeleiviai dažnai sustoję Skaityti toliau.. »
Gairės: Brolių Grimų pasakos, fėjos, pasakos apie fėjas, pasakos apie gėles, pasakos apie gyvenimą, Tulpių lysvė, vidutinio ilgio pasakos