Vieną kartą arė žmogus pagiry, o meška gulėjo lauže. Ta meška šaukia:
— Žmogau žmogau, aš tavo jautelius piausiu!
O lapė, atbėgusi pas žmogų, sako:
— Ką tu man duosi, tai aš tavo jautelius išgelbėsiu?
Atsakė žmogus:
— Aš tau atnešiu vištų maišą.
Skaityti toliau.. »
You are currently browsing articles tagged pasakos apie zveris.
Gairės: pasakos apie gyvūnus, pasakos apie zveris, Smurto lygis: Terminatorius, trumpos pasakos, ŽMOGUS IR LAPĖ
Liūtas, matydamas vilką ištikimai tarnaujant ir norėdamas jam užmokėti, tarė į jį:
– Te tau, vilke, žemės, galėsi arti, sėti.
O vilkas paklausė:
– O dabar valgysiu?
Skaityti toliau.. »
Gairės: PASAKA APIE LIŪTĄ IR VILKĄ, pasakos apie zveris, Smurto lygis: raudonkepuraitė, trumpos pasakos
Buvo senis ir senelė, turėjo vištytę aukso kojytėm. Ta vištytė sudėjo aukso kiaušinėlį. Padėjo jį ant lentynos. Pelė bėgo ir numetė, ir sudaužė. Bobutė raudot, vištytė kudakadot. Skrenda varna prošal ir klausia:
— Bobut bobut, ko tu raudi?
Gairės: pasakos apie zveris, Smurto lygis: raudonkepuraitė, trumpos pasakos, VIŠTYTĖ AUKSO KOJYTĖM
Buvo kartą katinas ir labai smagurus: ką bobos padėdavo, tą prarydavo. Važiavo kartą vyrai į mišką ir išvežė katiną. Vaikštinėja katinas po mišką, ėsti labai nori, užėjo negyvą šerną ir pradėjo ėsti. Ėjo pro šalį vilkas, pamatė, kad toks mažas didelį ėda ir sako katinui:
— Padėk dieve, ponas Katinauskai! O katinas atsakė:
— Kai šitą suėsiu, tai kitą papiausiu.
Išsigando vilkas ir nubėgo. Bebėgdamas susitiko mešką ir sako:
Skaityti toliau.. »
Gairės: KATINĖLIS IR KIŠKELIS, Lietuvių liaudies pasakos, pasakos apie gyvūnus, pasakos apie zveris, Smurto lygis: blogiau nei raudonkepuraitė
Kitą sykį gyveno viename kaime tokia neturtinga senelė. Visi ją vadino Zarabobele. Ji turėjo gaidelį. Netekus pinigų, Zarabobelė negalėjo gaidelio lesinti, piauti jo nenorėjo: labai jau buvo su juo susibičiuliavus. Todėl pasiuvo jam kelnytes ir sako:
Eik sau maisto pasieškoti.
Gairės: Lietuvių liaudies pasakos, pasakos apie gyvūnus, pasakos apie ponus, pasakos apie zveris, Smurto lygis: raudonkepuraitė, vidutinio ilgio pasakos, ZARABOBELĖS GAIDYS
Gyveno diedas ir boba. Jiedu turėjo gaidžiuką ir vištytę. Vieną dieną gaidžiukas su vištyte išėjo į mišką riešutauti. Ilgai ilgai jiedu ieškojo, pakol surado vieną riešutą, ir ginčijosi, kuriam lipti į medį. Višlylė sako gaidžiukui:
Lipk tu, gaidžiuk: aš galiu sijonėlį suplėšyt!
O gaidžiukas sako:
Skaityti toliau.. »
Gairės: GAIDŽIUKAS IR VIŠTYTĖ, Lietuvių liaudies pasakos, pasakos apie gyvūnus, pasakos apie zveris, Smurto lygis: raudonkepuraitė, trumpos pasakos
Susitiko kartą lokys lapę, o šioji nešasi žuvų virtinę.
– Iš kur gavai tiek žuvų? – klausia lokys.
– Ogi prisigaudžiau, – atsako lapė.
Lokys irgi panoro žuvų, tad ir klausia lapės, kaip išmokti žuvauti. Skaityti toliau.. »
Gairės: KODĖL LOKIO TRUMPA UODEGA, Lietuvių liaudies pasakos, pasakos apie gyvūnus, pasakos apie zveris, Smurto lygis: be smurto, trumpos pasakos
Radęs eglę ant kalniuko,
Strazdas lizdą susisuko.
Išperėjo strazdžiukus –
Čia vaikučiams gera bus:
Eglės šakos lizdą slepia,
Skaityti toliau.. »
Gairės: Eilerasciai apie zveris, Eiliuotos pasakos, Kosto Kubilinsko eilerasciai, Kosto kubilinsko eilerasciai vaikams, pasakos apie zveris, Smurto lygis: raudonkepuraitė, vidutinio ilgio pasakos
Eina vilkas pagiriu, o genelis medį kala. Pakėlė vilkas galvą ir sako:
Geneli, geneli, tu kali kali žiemą vasarą ir sau čebatų nenusikali!
O genelis atšauna:
Man ir nereikia čebatų. O tu, vilke avinyke, aveles pjauni pjauni, o kai ateina žiema, tai šąli, sau kailinių nepasisiuvi. Skaityti toliau.. »
Gairės: KAIP LAPĖ VILKUI KAILINIUS SIUVO, Lietuvių liaudies pasakos, pasakos apie vilką, pasakos apie zveris, paskos apie lapę, Smurto lygis: raudonkepuraitė, trumpos pasakos
Gyveno kartą senis ir boba. Senis vis važiuodavo žuvauti. Vieną kartą išvažiavo, prisižuvavo pilną vežimą žuvų ir veža namo. Bevažiuodamas pamatė ant kelio lapę. Jis manė, kad lapė negyva. Paėmė, užmetė ant vežimo ir sako: “Pačiai bus apykaklė kailiniams”. O lapės būta apsimetusios. Ji važiuodama vis žuvis mėtė, o paskui ir pati nušoko.
Senis, parvažiavęs namo, sako bobai:
— Eik, tau parvežiau žuvų vežimą ir apykaklę kailiniams.
Gairės: Lietuvių liaudies pasakos, MUŠTAS NEMUŠTĄ NEŠA, pasakos apie zveris, paskos apie gyvūnus, Smurto lygis: raudonkepuraitė, trumpos pasakos
Gyveno kartą turtingas malūnininkas ir turėjo tris sūnus. Kai atėjo jam laikas mirti, pasišaukė juos ir tarė:
– Gyvenkite taikiai ir nesipykite dėl turto, kad kape turėčiau ramybę. Vyriausiajam sūnui malūnininkas paliko malūną ir lauką, viduriniajam – arklius ir kitus gyvulius, o jauniausiajam Petreliui – savo juodą katiną. Palaidojus tėvą ir pavalgius gedulingus pietus, atsisveikino jauniausiasis malūnininko sūnus Petrelis su broliais, pasiėmė katiną ir išėjo į pasaulį laimės Skaityti toliau.. »
Gairės: Lietuvių liaudies pasakos, pasakos apie karalius, pasakos apie milžinus, pasakos apie zveris, Smurto lygis: raudonkepuraitė, vidutinio ilgio pasakos
Gūdžiame miške nuo seno
Trys paršiukai sau gyveno.
Buvo broliai jie visi.
Jų vardai – labai keisti:
Gairės: Autorius: Mikė Lilkė (http://www.rasyk.lt/user-36555.html), Eiliuotos pasakos, pasakos apie zveris, paskos apie gyvūnus, Smurto lygis: raudonkepuraitė, vidutinio ilgio pasakos
Kartą, senų senovėje, buvo viena mergaitėir gyveno ji su savo mama mažoje jaukioje trobelėje prie miško. Mergaitę žmonės vadino Raudonkepuraite, nes ji dažnai dėvėdavo raudoną apsiaustėlį su kapišonu. Mergaitė mielai gobdavosi šiuo apsiaustėliu, nes jį buvo gavusi iš savo močiutės, kuri gyveno namelyje už miško ir labai mylėjo Raudonkepuraitę. Vieną dieną mama priruošė Raudonkepuraitei pilną krepšelį įvairiausių gėrybių. Pridėjo obuoliukų, kriaušaičių, braškių, taip pat skanių pyragėlių, kuriuos pati buvo iškepusi, sūrio ir gabalėlį mėsos bei didelį išdabintą tortą. Pasikvietusi Raudonkepuraitę mama tarė:
Skaityti toliau.. »
Gairės: Brolių Grimų psakos, pasakos apie vilką, pasakos apie zveris, Raudonkepuraitė, Smurto lygis: raudonkepuraitė, trumpos pasakos
Pasėjo valstietis rugius, ir užderėjo jie puikiai: vos galėjo nuo laukų suvalyti. Suvežė jis pėdus namo, iškūlė ir pripylė grūdų pilnutėlį svirną; pripylė ir galvoja: „Dabar tai pagyvensiu — nebevargsiu“.
Įjunko į valstiečio svirną pelė ir žvirblis: kiekvieną dienelę po kokius penkis kartus įlenda, priryja ir atgal: pelė šmurkšteli į savo olą, o žvirblis nulekia į savo lizdą. Abu taip gyveno Skaityti toliau.. »
Gairės: labai ilgos pasakos, pasakos apie karalius, pasakos apie zveris, Rusų pasakos, Smurto lygis: raudonkepuraitė, stebuklingos pasakos, vasilisa ismintingoji