Senuko linkėjimai

■ ■▼▼▼▼YYTYTYY”

■ PtinmTinl ■

▼▼▼▼▼▼▼TTTTf 1

■ ■ AAAA AAA AA AA]£I

artą gyveno šalimais du broliai. Vienas bu-

vo turtingas, o antras vargšas. Vieną vakarą

pas turtingąjį atėjo žilas senukas ir prašosi

naktigulto. Šeimininkas sakosi nieko neturįs,

tegul einąs pas kaimyną. Gerai. Senukas nu-

■ ■AAAAAAAAAAAmb ėjo pas vargetą ir prašosi naktigulto.

—Mielai! — atsakė vargeta.— Ką dievas davė, tuo pasidalinsim.

Senukas pavalgė ir atgulė miegoti, o iš ryto išeidamas padėkojo

ir sako:

— Ką pradėsi dirbti iš ryto, tą visą dieną ir dirbsi.

Vargšas iš vakaro buvo palikęs staklėse milo rietimą. Rytą, su

aušra užsikėlęs, jis išvynios rietimą iš staklių. Ir stebuklai! Vynioja,

vynioja, o galo nėra! Žmogus plūkėsi suprakaitavęs ligi vidudienio —

jau pilnas kambarys, o rietimas dar nesibaigia. Vakare vargšas nu-

važiavo į miestą ir pardavė audeklą už didelius pinigus.

Vargšas nusiuntė sūnų pas brolį sieko pinigams seikėti. Tur-

tuolis pats atnešė sieką ir užsipuolė brolį klausinėti, kaip šis į pini-

gus įsigyvenęs. Brolis ir apsakė, kaip jam nutiko. Turtuolis lyg akis

išdegęs puolė namo ir visą dieną tik kepa, tik verda. Vakare tur-

tuolis pasitiko senuką kaip aukštą svečią ir vis ragina, kad gulti

eitų. Iš ryto turtuolis laukia nesulaukdamas, kada elgeta išeis. Paga-

liau elgeta sako:

— Ką pradėsi dirbti iš ryto, tą visą dieną dirbsi.

Turtuolis, nė dėkui nepasakęs, nulėkė su pačia į klėtį. Tuojau

juodu atsivožė pinigų skrynią ir ims pinigus skaičiuoti. Tik šit tur-

tuoliui nugara panižo.

Tasai priėjo prie durų staktos ir ėmė nugarą kasytis. Pagalvojo,

kad jau užteks to kasymosi, bet niekaip nuo staktos atsitraukti ne-

gali. Vargšelis ir spardėsi, ir šaukė, bet niekas negelbėjo. Taip tur-

tuolis prie staktos ir prastovėjo visą dieną.

Kartą gyveno šalimais du broliai. Vienas buvo turtingas, o antras vargšas. Vieną vakarą pas turtingąjį atėjo žilas senukas ir prašosi naktigulto. Šeimininkas sakosi nieko neturįs, tegul einąs pas kaimyną. Gerai. Senukas Skaityti toliau.. »