trumpos pasakos

You are currently browsing articles tagged trumpos pasakos.

Kartą uodai ir mašalai sugalvojo arklį papiauti. Jie atlėkė į pievą, kur arklys ganėsi, api­puolė jį ir ėmė gilti kiek beįmanydami. Ark­lys gynėsi, gynėsi, paskui ėmė vartytis. Nu­gulė jų gyvą baimę ir atsistojo. Sveiki palikę uodai ir mašalai sukirto rankas ir šaukia: — Ak, kad mes nors vieną vyrą būtume daugiau turėję, tai jis nebebūtų kėlęs.

Gairės: , ,

Sykį kėkštas iškeliavo į Prūsus ir sutiko ten šarką. Juodu labai susidraugavo. Šarka ve­džioja kėkštą po visus Prūsus ir vis rodo: čia pilis, čia miestas, čia dvaras, čia palivarkas — lyg visa tai būtų jos! Kėkštas atsidžiaugti negali, kad su tokia ponia susipažino. Tiktai valgyti ponia mažokai beturinti, stačiai badmiriauti gaunanti, betgi dideli ponai daug nė nevalgo.
Skaityti toliau.. »

Gairės: , , ,

Kartą girios pakrašty gyveno didelėje santarvėje pilkųjų medšarkių pora. Lizdas jau seniai buvo sukrautas, atėjo metas kiaušinius dėti ir vaikelius perėti. Medšarkė kantriai tupėjo ant kiaušinių, o josios pats skraidė aplinkui ir smagino ją, kad nebūtų nuobodu perėti. Vieną rytą medšarkei šūktelia jos pats:
Skaityti toliau.. »

Gairės: , , ,

Vienam kiškiui nusibodo miško tankynėje gy­venti, jis pasidarė raudonus ratelius, įsikinkė pats ir važiuoja į pasaulį draugų ieškoti. Pir­mą jis sutiko adiklį.
— Kur eini? — kiškelis klausia. — Geriau sėskis į mano ratus, drauge važiuosime! adiklis,  įlipa  ratuosna,  ir juodu važiuoja
Skaityti toliau.. »

Gairės: , , , , ,

Kitados vilkas turėjo tokius popierius, jog ga­lėjo tiek laukuose, tiek miškuose gyventi. Vieną rudenį lietus labai lijo, ir tie popieriai permirko. Vilkas suko galvą, suko, ką daryti, ir galop nuėjo pas savo bičiulį šunį:
Skaityti toliau.. »

Gairės: , , , ,

Anais metais strazdas susisuko lizdą eglaitės viršūnėje. Jis jau buvo vaikus išperėjęs, kada lapė, prie eglės priėjusi, ėmė šaukti:
– Kiti jau sėja, o aš dar nė arklo neturiu! Kirsiu šitą eglaitę, arklą dirbsiuosi.
Skaityti toliau.. »

Gairės: , , , ,

Kartą lokys Andrievas, vilkas Juris ir lapė Ana
sumanė po pasaulį pakeliauti. Lokys paviržio pasiėmė avilį su medum, vilkas ėriuką, o klastūnė lapė pagalvojo: „Aš kelyje ką nutversiu ir nieko neįsidėjo. Keliauninkai stebisi, kaip ji Skaityti toliau.. »

Gairės: , , , , , ,

Avinas ir vilkas
Kartą vilkas pamiškėje aviną patiko ir sako:
– Aš tave suėsiu! Avinas sako:
–  Kam tau vargti! Geriau atsistok pakalnėje, išsižiok, o aš užlipsiu ant kalno ir gyvas tau getfklėn Įšoksiu.
Vilkui tiko toks avino patarimas. Jis atsistojo pakalnėje ir laukia. Avinas užlipo ant kalno, įsibėgėjo ir iš visų jėgų ragais kai trenkė vilkui į išžiotus nasrus, tai tas ir liko prikvaitęs ant žemės gulėti. O avinas dūmė šalin, kiek tik kojos nešė.
Vilkas per ilga atsipeikėjo, atsistojo ir sako:
– Kažin ar viduj liko, ar kiaurai išlėkė?

Kartą vilkas pamiškėje aviną patiko ir sako:

– Aš tave suėsiu! Avinas sako:

Skaityti toliau.. »

Gairės: , , ,

Naujesni įrašai »