Kartą uodai ir mašalai sugalvojo arklį papiauti. Jie atlėkė į pievą, kur arklys ganėsi, apipuolė jį ir ėmė gilti kiek beįmanydami. Arklys gynėsi, gynėsi, paskui ėmė vartytis. Nugulė jų gyvą baimę ir atsistojo. Sveiki palikę uodai ir mašalai sukirto rankas ir šaukia: — Ak, kad mes nors vieną vyrą būtume daugiau turėję, tai jis nebebūtų kėlęs.
You are currently browsing articles tagged Uodas.
Gairės: Lietuvių liaudies pasakos, trumpos pasakos, Uodas
Seniai, labai seniai gyveno uodas. Kartą jis nutūpė į kryklės krūmą, ir įsisegė jam spyglys. Tupi uodas ir verkia. Eina pro šalį ožka. Uodas ir sako jai:
— Ožkele, suėsk spyglį, jis man duria.
Skaityti toliau.. »
Gairės: pasakos, Tadžikų pasakos, Uodas