oksai karalius turėjo tris dukras — vieną tik­rą ir dvi augintines. Karalius buvo jau senas, todėl pradėjo ieškoti žento, kuris jo vietoje valdytų karalystę. Bet kam savo dukrą pati­kėsi? Pirmam pasipainiojusiam juk neatiduo­si. Karalius paskelbė, kad pirštis galį visi, kas

tik norį jo dukrą į žmonas gauti, bet atiduosiąs tik tam, kuris atliksiąs jo užduotus tris darbus. Kas tų darbų neįveiksiąs, būsiąs nubaustas.

Nors ir žiauri bausmė grėsė, vis tik netrūko drąsuolių, kurie no­rėjo karaliais pasidaryti. Štai ir vieno tėvo sūnūs iškeliavo į karaliaus pilį princesei pirštis. Trečiasis sūnus, kvailiukas, turėjo namie likti.

Kelyje tie du gudrieji sutiko senuką. Tasai paklausė:

Na, sūneliai, kurgi einate? Abudu sūnūs labai iš didžio atrėžė:

O kas tau darbo?

Ir nudrožė toliau. Miške jie užėjo skruzdėlyną ir išspardė į visas puses. Paskui priėjo ežerą ir ėmė svaidyti akmenis į antis. Čia pat paežerėj buvo liepos su inkilais. Broliai suskaldė inkilus, iškabino medų ir paliko viską nusiaubę. Galop abu nuėjo į karaliaus pilį ir pasisakė atėję princesės rankos prašyti. Karalius skyrė jiems po tris darbus, bet šie negalėjo jų nuveikti ir abudu buvo nubausti.

Kvailasis brolis laukė laukė gudriųjų grįžtant ir nesulaukė^Ta^ia jis irgi susitaisė keliauti į pilį ir pirštis karaliaus dukrai.

Kelyje jis taip pat sutiko senuką. Tas jį klausia:

— Kurgi iškilai, sūneli?

Aš, tėveliuk, noriu karalium pasidaryti, — atsakė kvailiukas,— dabar einu princesės rankos prašyti.

Eik, eik, sūneli,— paragino senukas,— tiktai eidamas ištrink savo brolių pėdas!

Kvailiukas priėjo išspardytą skruzdėlyną ir ėmė jį taisyti: sužėrė visus šapelius, sušlavė išmėtytus kiaušinėlius ir sukrovė skruzdėly-