Kartą šuo ir katė dėl kaulo susipešė. Katė sako šuniui:
—    Pakentėk mažumėlę! Šit susirgs bajaus arklys ir nugaiš, tada sočiai mėsos prisikirsi, ir kaulų bus iki valiai.
O bajus suprato gyvulių šneką. Išgirdęs katės žodžius, jis tučtuojau nuvedė arklį į turgų ir pardavė. Šuo vėl neduoda katei ramybės. Toji sako:
—    Ką gi, bajus arklį pardavė, o šit susirgs jautis ir nugaiš, ir dar veršelis priedo.
Bajus ir šį kartą nugirdo katės šneką. Bemat jis pardavė jautį ir veršiuką.
Nubudo kitą rytą katė ir sako šuniui:
—    Nenusimink! Na, pardavė jis jautį su veršiuku… tai pats susirgs. Jo šermenims papjaus daug avių, tuomet ir prisiėsi so­čiai. Galėsi tiek ėsti, kiek širdis geis.
Išgirdo bajus katės žodžius ir susisielojo. Ką dabar daryti, kaip išsigelbėti? Galvojo galvojo, bet nieko nesugalvojo. Galų gale iš liūdesio ir baimės bajus susirgo ir mirė. Bajaus šerme­nims buvo papjauta daug avių. Kaulai atiteko šuniui, ir jis pa­galiau sočiai prisiėdė.

Comments

comments