Kartą vienas sūnus paveldėjo iš tėvo didelį turtą, bet greitai viską prašvilpė – liko tiktai tėvo kardas prie šono, saujelė druskos ant stalo ir pelių medžiotojas katinas po stalu.Ką gi daugiau tokiam skurde daryti – pasiima ką turi ir eis į pasaulį naujos laimės ieškoti. Eina, eina – o kelio nei katinas, nei jis pats nežino. Paklydo miške. O tam … Skaityti toliau
Kalvio padėjėjas
Kitados buvo senas, sveikatos nebetekęs kalvis, jis gyveno labai skurdžiai. Kurgi ne! Nukalti jau nieko nestengia, vaikų neturi, kas pagelbetų, – kur tad duonos kąsnį gaus? Sėdi abu su senute ir skundžiasi:
… Skaityti toliauKalne, atsiverk!
Gyveno du laukininkai: vienas turtingas,antras vargšas. Vargšas dažnai eidavo pas turtingąjį duonos prašyti, o tasai kada-nekada pasišaipydamas atkišdavo kokį kąsnį. Sykį vargšas išvažiavo su rogutėmis į mišką žabų. Ogi žiūri – eina per mišką dvylika
… Skaityti toliauApie narsųjį strazdą (Kostas Kubilinskas)
Eglė ošia ir siūbuoja.
Strazdas tupi ir dainuoja:
_____________________________________
— Kirsiu kirsiu
Aš eglyne
Žalią eglę
Katinėlis ir gaidelis (Kostas Kubilinskas)
Katinėlis su gaidžiu
Statė namą po medžiu.
Pasistatė ir gyvena.
Dun dun dun! — kažkas dundena.
Iš lovelės atsikėlęs,
Klausia rainas katinėlis:
— Kas ten beldžias į duris,
Kerų žodis
Vienas jaunikaitis išėjo po pasaulį keliauti.Vieną vakarą jis miške priėjo mažą lūšnelę. Lūšnelė buvo tuščia, tik didelė skrynia vidury stovėjo. Jaunikaitis buvo išalkęs ir tikėjosi ten ką rasti. Atidarė skrynią, o joje mažesnę, toje dar kitą. Paskutinė skrynelė buvo visai mažytė, ir joje buvo raštelis. O raidės buvo tiek jau išblukusios, jog keliauninkas tik vieną žodį tegalėjo
… Skaityti toliauGaidys milžinas
Gyveno vargšas trobelninkas, kuris jokio kito turto neturėjo, tiktai didelį didelį gaidį. Trobelninkas gaidį (Laikė kaip savo vaiką ir
visuomet su juo pasikalbėdavo. Ten pat dvare įgyveno labai nedoras ponas, kuris trobelninką ujo nepabaigiamais lažo darbais ir galop liepė iš trobelės išsikraustyti. Vargšas
Staltiese, pasidenk!
Vienas tėvas turėjo tris sunūs: du protingus, vieną kvailą. Kartą vienas protingas sūnus ėmė tėvą prašyti, kad leistų jį į pasaulį. Tėvas leido. Protingasai sūnus ėjo, ėjo, bet kaip tyčia niekur negalėjo darbo gauti. Pagaliau sutiko vieną žmogų ir prašo duoti kokio darbo. Žmogus sako:
… Skaityti toliauPonas arkliu paverstas
Kitados gyveno labai negailestingas ir kietaširdis ponas: žmones jis taip spaudė prie darbo ir kamavo, jog visi į dvarą ėjo su baime, nežinodami, ar grįš gyvi namo. Pas tą poną tarnavo bernas, kuriam tėvas mirdamas paliko tokius žodžius, kad galėjo žmones paversti į ką tik nori. Bernas lig šiol savo galia nebuvo naudojęsis. Tačiau kartą ponas liepė be pasigailėjimo
… Skaityti toliauKaip Stipruolis pas poną bernavo
Našlaitė pas Laimės močią
Kalvio duktė
Seniai, labai seniai gyveno pasaulyje padišachas. Kartą jis išėjo į rūmų sodą ir mato – pešasi du žvirbliai. Kai prie jo priėjo viziriai ir mulos, padišachas jų paklausė:
– Rytą mačiau pešantis du žvirblius. Sakykite man, ką tai galėtų reikšti?
Žmogus ir drakonas
Seniai, labai seniai gyveno vienas senukas. Jis turėjo nedorą sūnų. Senuko kieme augo medžiai, o atokiau kampe buvo duobė. Kartą senukas išėjo į kiemą ir staiga mato, kaip iš duobės kiša galvą drakonas. Drakonas nieko pikta jam nedarė, ir senukas pagalvojo: „Kad jis toks geras, reikia su juo susibičiuliauti.”
… Skaityti toliauFarchadas ir Širina
Kadai kadės Čine gyveno vienas padišachas. Ilgai jis neturėjo sūnaus. Pagaliau jo žmona pagimdė berniuką. Pasikvietė padišachas astrologus ir įsakė:
– Sudarykite horoskopą ir išpranašaukite, koks bus mano sūnaus Farchado likimas.

