Berno kelionė

Berno kelionė
■■TTTTTTTTTTfia
5
^ ^ ienas   karalius   siuntė   savo   stiprų   berną
4 Įj anan pasaulin išsiklausti, kada sulauks savo
^ < dukros, kuri jau ketveri metai ten išvežta.
* ^ Bernas ėjo pirmą dieną, užklupo vakaras, ir
■< ■* jis užsuko į vieną dvarą pernakvoti. Tačiau
■ ■iAAAAAiAiiiHi tame dvare nebuvo nė lašelio vandens: visi
šaltiniai tenai tekėjo į
… Skaityti toliau

Gyvačių karalienės karūna

Gyvačių karalienės karūna
P
artą  pelkių  sausintojai  ant  vieno  kemso
4* užėjo ilgą gyvatę, kuriai ant galvos buvo
nedidelė, bet graži karūnėlė. Vienas senas
+ < darbininkas pasakė, kad tai būsianti gyvačių
^^Aaaaaaaaaaa-* * karalienė. Jis iš senų žmonių girdėjęs, kad
■■aaaaaaaaaaab ■ kas tokią karūną gaunąs, tas galįs paskui
visokius nuostabius daiktus daryti. Tačiau gyvatės karūną nuimti
nelengvas daiktas:
… Skaityti toliau

Teisuolis ir Klastuolis

Teisuolis ir Klastuolis
Ū   ~w ~y   33
► ►        \J[      ^ artą gyveno du karaliai: Teisuolis ir Klas-
tuolis. Atsitiko, kad juodu susiėjo kito kara-
<< liaus pilyje, kur abudu atvyko jo dukrai
pirštis. Jai labiau tiko Teisuolis, bet tėvas
trumpai drūtai pasakė:
— Kuris   iš   judviejų   galėsit  deimanto
obuoliais dukrą atpirkti, tam ją ir atiduosiu!
Nieko nepadarysi — abu
… Skaityti toliau

Krepšy, atsidaryk!

Krepšy, atsidaryk!
p
m■▼tyytvtyttt*■
fJttytytyyyty””
£ IjT artą   varguolis   papylė   aint   stalo   miltus
£ vm. <■+ džiovinti. Tik ūmai kilo didelis vėjas ir iš-
► ¥ ■ jBl < ■* pustė visus miltus po kiemą. Žmogelis supy-
► ► ko ant Vėjo ir užsimetė jį surasti. Ejo, ėjo ir
► ■* sutiko senelį. Klausia jį:
■ ■aaaaaaaaaaaSS     — Ar nežinai,
… Skaityti toliau

Šykštus šeimininkas

Šykštus šeimininkas
■■▼TTYYVTYTTTM V
lt ^ 55
► ►      M    i      -4-4  yveno kartą du kaimynai: vienas visko per-
► ►     M 44 tekęs, bet šykštus, antras labai neturtingas,
► ► bet dosnus. Šykštusis, turtingasis, niekada
► ► ^ neduodavo elgetai nė duonos kriaukšlio, o
a£ skurdžius visuomet dalindavosi paskutiniu
■ kąsniu.
Vieną vakarą pas šykštuolį atėjo senas žilas elgeta
… Skaityti toliau

Trys Laimos išpildyti norai

Trys Laimos išpildyti norai
|3
o pasaulį vaikščiodama, Laima vėlų žiemos
vakarą užsuko į vienus namus sušilti. Išeida-
ma ji pasišaukė šeimininkę ir sako:
— Kad leidai man sušilti, išpildysiu tris
tavo norus!
— A! Tai kad ant krosnies dešra keptų!—
skubiai pasakė šeimininkė.
Ir akies mirksniu dešra tik kepa, tik čirškia.
O šeimininkas prišoko prie jos:
— Ak tu,
… Skaityti toliau

Bėdžiaus brolio nelaimė

Bėdžiaus brolio nelaimė
tt + +
■ ■AiAiAliAiiilg
■ ■A AAAAAAAAAAm ■
yveno du pusininkai: vienas turtuolis, antras
bėdžius. Tas bėdžius nei koks girtuoklis bu-
vo, nei koks švaistūnas — dirbo plušo kiek
galėdamas, o prasigyventi niekaip nesten-
gė — vargšas buvo, vargšas ir liko. O galop
ir visai riesta pasidarė: turtuolis už skolą
rengėsi jo paskutinę karvutę atimti.
Vieną
… Skaityti toliau

Senuko linkėjimai

Senuko linkėjimai
■ ■▼▼▼▼YYTYTYY”
■ PtinmTinl ■
▼▼▼▼▼▼▼TTTTf 1
■ ■ AAAA AAA AA AA]£I
artą gyveno šalimais du broliai. Vienas bu-
vo turtingas, o antras vargšas. Vieną vakarą
pas turtingąjį atėjo žilas senukas ir prašosi
naktigulto. Šeimininkas sakosi nieko neturįs,
tegul einąs pas kaimyną. Gerai. Senukas nu-
■ ■AAAAAAAAAAAmb ėjo pas vargetą ir prašosi naktigulto.
—Mielai! — atsakė vargeta.—
… Skaityti toliau

Ratai be žirgo

Vienas tėvas turėjo tris sūrius: du protingus, vieną kvailą. Kvailiui nieko kito valgyt neduodavo, kaip tiktai kanapių, pabertų į pelenus,— jas liepdavo išsirinkti ir valgyti. O protingieji valgė, ką tik norėjo.

… Skaityti toliau

Karalaitis vagis

Karalaitis vagis
■ ■▼▼YYYYYTYYYM
^ ►▼▼▼▼▼yyyyty”|5
m m*aaaaaaaaaajį
■ ■aaaaaaaaaaabb
ienas karalius turėjo obelį, kuri kas rudenį
vesdavo po vieną aukso obuolį. Tačiau kara-
lius nė karto negavo to obuolio paragauti,
nes jį visados kas pavogdavo. Pagaliau ka-
ralius pažadėjo: kas išsaugos aukso obuolį,
tas gaus jo dukrą per pačią.
Netoli karaliaus pilies gyveno tėvas su trimis sūnumis: du iš
… Skaityti toliau

Trys geri meistrai

Kartą vienas tėvas turėjo tris sūnus. Jie visi  jau buvo dideli, ir tėvas jiems pasakė, kad imtų patys galvoti, kaip duoną pelnytis – jis greitai pasensiąs ir vienas nestengsiąs visų mitinti. O sūnums namuose bet koks darbas iš rankų krinta. Nei jie nori šieną piauti, nei arti, nei sėti. Tada tėvas liepia jiems kokio amato

… Skaityti toliau