Seniai, labai seniai gyveno pasaulyje padišachas. Kartą jis išėjo į rūmų sodą ir mato – pešasi du žvirbliai. Kai prie jo priėjo viziriai ir mulos, padišachas jų paklausė:
– Rytą mačiau pešantis du žvirblius. Sakykite man, ką tai galėtų reikšti?
Žmogus ir drakonas
Seniai, labai seniai gyveno vienas senukas. Jis turėjo nedorą sūnų. Senuko kieme augo medžiai, o atokiau kampe buvo duobė. Kartą senukas išėjo į kiemą ir staiga mato, kaip iš duobės kiša galvą drakonas. Drakonas nieko pikta jam nedarė, ir senukas pagalvojo: „Kad jis toks geras, reikia su juo susibičiuliauti.”
… Skaityti toliauFarchadas ir Širina
Kadai kadės Čine gyveno vienas padišachas. Ilgai jis neturėjo sūnaus. Pagaliau jo žmona pagimdė berniuką. Pasikvietė padišachas astrologus ir įsakė:
– Sudarykite horoskopą ir išpranašaukite, koks bus mano sūnaus Farchado likimas.
Septyngalvis divas
Kartą gyveno moteriškė su šešiais sūnumis. Jie buvo tokie pavargėliai, kad net vandens neturėjo sočiai atsigerti. Vieną dieną ji sako sūnums:
— Argi taip visą amžių ir badausime? Ruoškitės, einam į kokį miestą. Gal ten atrasime savo laimę.
Purplelis ir lapė
Kartą gyveno pasaulyje purplelis ir lapė. Vieną dieną purplelis išėjo iš namų maisto ieškoti. Lapė irgi išėjo. Ji buvo alkana. Pamatė purplelį, ir jai ėmė seilės varvėti. Pradėjo ji pamažu sėlinti paskui purplelį ir nuėjo iki pat jo namų. Mato, purplelio namai pačioje aukšto medžio viršūnėje, o tenai tupi du jaunikliai. Paukštyčiai dar nė neskraido. Lapė atsistojo po medžiu
… Skaityti toliauKatė ir šuo
Kartą šuo ir katė dėl kaulo susipešė. Katė sako šuniui:
— Pakentėk mažumėlę! Šit susirgs bajaus arklys ir nugaiš, tada sočiai mėsos prisikirsi, ir kaulų bus iki valiai.
Gudri lapė ir kvailas vilkas
Kartą gyveno lapė. Sykį ji įlindo į sodą, pilną pilnutėlį vaisių. Ir įniko ji ten lankytis kas naktį, prisipringdavo saldžių vynuogių, nuvirsdavo miegoti ant minkštos žolės ir išeidavo tik švintant.
… Skaityti toliauSUMANUS ASILAS
Senų senovėje toks žmogelis gyvenęs. Jis turėjo porą jaučių ir asilą. Rytais žmogelis, uždėjęs ant asilo maišelį grūdų, varydavo jį su jaučiais į lauką. Ten jis arė žemę ir sėjo kviečius. Kartą vakare, baigus darbą, vienas jautis atsigręžė į asilą, ramiai gulintį ant žemės, ir sako:
… Skaityti toliauLAPĖ, VĖŽLYS IR SKRUZDĖLĖ
Kartą lapė, vėžlys ir skruzdėlė sumanė drauge keliauti. Išeina jie į kelią, eina eina ir mato — pribarstyta sorų. Sustojo visi trys ir galvoja: ,,Ką daryti su tais grūdais?” Pirmiausia sugalvojo lapė:
… Skaityti toliauKIKILIS IR DRAMBLYS
Kitą kartą pasaulyje gyveno kikilis. Susisuko lizdą medyje ir išperėjo vaikelius.
Sykį prie to medžio priėjo dramblys ir ėmė trintis. Medis sudrebėjo, kikilio lizdas suiro, mažyčiai paukšteliai iškrito ir užsimušė.
LAPĖ
Kadai kadės gyveno lapė. Jos niekas nepersekiojo: vogė kišlakuose paukščius ir mito jais. Bet štai paseno lapė, naktimis bėgioti medžioklėn nebeįstengė, ir teko jai griebtis gudrybės ir klastos.
… Skaityti toliauŽMOGUS IR LIŪTAS
Gyveno kartą toks žmogus. Turėjo jis katiną. Priprato tas katinas vagiliauti ir sykį nudžiovė šeimininkui gabalą mėsos. Pamatė žmogus, kad katinas ryja kampe mėsą, ir davė jam pylos.
Supyko katinas ir pabėgo. Nuėjo pas liūtą, žvėrių padišachą, ir skundžiasi:
UODAS
Seniai, labai seniai gyveno uodas. Kartą jis nutūpė į kryklės krūmą, ir įsisegė jam spyglys. Tupi uodas ir verkia. Eina pro šalį ožka. Uodas ir sako jai:
— Ožkele, suėsk spyglį, jis man duria.