Uzbekų pasakos - Pasakos vaikams

2009/12/152009/12/15

Chusnboda

Kitados labai seniai gyveno žiaurus šachas. Jisai turėjo dukterį, vardu Chusnoboda. Ji buvo neapsakomai graži. Pavadintum ją mėnuliu, bet ji turi veidą, pavadintum saule, bet ji turi akis. Prie spindinčio jos grožio netgi mėnulio pilnatis nublukdavo

Iš daugelio šalių traukdavo pas ją piršliai. Bet šachas neleido savo dukters už vyro.

Chusnobodos motina buvo iš vargingos šeimos. Šachas dažnai prikaišiodavo jai:

… Skaityti toliau

2009/12/152009/12/15

Kazijas ir samdinys

KAZIJAS1 IR SAMDINYS

Ar buvo taip, ar nebuvo, tik žmonės šneka, kad kažin kada,

labai seniai, netoli Zaamino gyvenęs jaunas samdinys. Jis darba-

vęsis pas turtingą ir vaidingą bajų. Bajus kabinėdavosi prie jo

dėl kiekvieno menkniekio ir plūsdavo paskutiniais žodžiais.

Galų gale samdiniui įkyrėjo būti ujamam, ir jis išėjo iš bajaus.

Bet už darbą bajus jam nesumokėjo.

Tuomet samdinys nusprendė

… Skaityti toliau

2009/12/152009/12/15

Lakštingala skardžiabalsė

LAKŠTINGALA SKARDŽIABALSE

Seniai, labai seniai gyveno vienas žiaurus šachas. Ilgai jis

engė ir kankino liaudį, savo valdiniams išlupdavo iš burnos

paskutinį duonos kąsnį, smaugė vargšus rinkliavomis bei mokes-

čiais. Šitaip jisai prisirinko tiek aukso, sidabro ir brangakmenių,

jog nebežinojo, kur visa tai bedėti.

Kartą sušaukė šachas geriausius meistrus ir įsakė:

— Padarykite man platano kamieną iš rubino, šakas — iš

… Skaityti toliau

2009/12/01

Kas yra šnypštas

Pasakojama, kad gyvenęs viename mieste tinginys, vardu Sulparas.
Pasitaikė sykį Sulparui pakliūti prekyvietėje pas kalvius.

… Skaityti toliau

2009/12/01

Tugrys ir Egrys

Seniai, labai seniai viename kišlake gyveno jaunuolis. Jis vadinosi Tugrys. Jis nieko daugiau neturėjo, tiktai žirgelį. Kartą jis išvyko darbo ieškoti. Paieškojo viename kišlake, kitame — niekur nieko nerado. Tada jis sėdo ant savd žirgo ir išjojo į tolimą šalį — laimės ieškoti.

… Skaityti toliau

2009/12/012009/12/01

Lapės beuodegės

Meldynuose veisėsi pulkas lapių, tarp kurių viena buvo gudruolė, praminta Švelniakaile.
Kartą auštant Svelniakaile slapta nuo kitų savo kūmučių nustyrino į artimiausiąjį kaimą.

… Skaityti toliau

2009/11/28

Šaunuoliui ir septyniasdešimt menų per maža

ŠAUNUOLIUI IR SEPTYNIASDEŠIMT MENŲ PER MA2A

Kažin kada gyveno viename mieste senis. Jis turėjo tris

šimtus auksinių pinigų. Kartą jis pasišaukė sūnų, pasisodino

šalia savęs ir prabilo:

— Alidžanai, tu jau didelis išaugai, o aš pasenau. Noriu, kol

gyvas, išmokyti tave prekiauti. Še tau šimtą auksinių pinigų.

Rytoj iškeliausi su pirklių vilkstine. Patekęs j kitą miestą — ne-

švaistyk pinigų

… Skaityti toliau

2009/11/26

Asilas išminčius

ASILAS IŠMINČIUS

Gyveno kadaise asilas ir, kaip kad visi asilai, tarėsi, jog

gudresnio už jj nesą pasaulyje.

Kartą užėjo asilas į sodą. Žiūri: kabo ant aukštų obelų

nedideli raudonpusiai obuoliai, o greta, moliūgų lauke, ant lai-

bučių vytelių noksta didžiuliai moliūgai.

Dirstelėjo asilas dar kartą į obuolius viršum savo galvos,

paskui į moliūgus sau po kojomis ir iš apmaudo net

… Skaityti toliau

2009/11/26

Stebuklingas akmuo achanrabas

STEBUKLINGAS AKMUO ACHANRABAS

Seniai, labai seniai gyveno viename kišlake motina su sūnumi.

— Sūneli, — tarė kartą motina, — še tau pinigų, nueik į pre-

kyvietę ir nupirk duonos.

Berniukas pasiėmė pinigus ir išėjo iš namų.

Gatvių sankryžoje vaikiūkščiai tąsė mažytį pusdvėsį kačiuką.

Berniukui pagailo kačiuko. Jis tarė:

— Ei, vaikai, parduokite man kačiuką!

— Imk, — atsakė vaikai.

—

… Skaityti toliau

2009/11/262009/11/26

Vilkas ir lapė

VILKAS IR LAPĖ

Kartą atkiūtino pas vilką laputė.

Vilkas nudžiugo:

— Gerai, kad atčiūžinai, nes man iš alkio grobas grobą ryja.

Prišerk mane ligi sočiai, pradžiugink mano širdį.

— Gerai, — atsako jam lapė. — Eiva su manimi.

Jiedu leidosi į kelionę: lapė pirma, vilkas iš paskos. Netrukus

jiedu sutiko moteris, einančias į vestuves. Jos visos, senu papro-

čiu, nešėsi

… Skaityti toliau

2009/11/252009/11/25

Achmadas ir Šachas

ACHMADAS IR ŠACHAS

Seniai, labai seniai vieną šalį valdė žiaurus šachas. Jis mė-

gaudavosi žmonių kančiomis, jis džiūgaudavo dėl žmonių siel-

varto. Kasdien tekėdavo nekaltų žmonių kraujas, o šachas tik

juokėsi.

Gyveno tame krašte ir senas poetas dainius. Jis buvo išmin-

tingas, pražilęs. Ir graudu jam buvo žiūrėti į vargdienių kančias.

Kartą atėjo senasis poetas pas šachą.

— Ei, ko

… Skaityti toliau

2009/11/24

Lapė ir gervė

Susibičiuliavo lapė su gerve ir ėmė drauge gyventi. Netrukus
išsirito gervės mažyliai. Gervė augino juos, penėjo, girdė ir saugojo kaip akies vyzdį. O lapė manė sau: „Tegu paūgi mažuliukai!

… Skaityti toliau

2009/11/23

Kiškis pagyrūnas

Kartą vienas kiškis, pramintas Nugeibėliu, ėmė girtis kitiems kiškiams:
— Kas man vilkas! Nebijau vilko! O lapės? Papusiu — ir nulėks!

… Skaityti toliau

2009/11/23

Gudruolė lapė

Kartą atėjo vištos pas lokį lape pasiskųsti.
— Galingasis šache, — tarė jos, — lapė mums visai gyventi neduoda! Kas naktis piauna ji vištas ir nieko nesibijo!

… Skaityti toliau