Pasakos vaikams | Pasakorius.lt
dideliems ir mažiems
Senų senovėje toks žmogelis gyvenęs. Jis turėjo porą jaučių ir asilą. Rytais žmogelis, uždėjęs ant asilo maišelį grūdų, varydavo jį su jaučiais į lauką. Ten jis arė žemę ir sėjo kviečius. Kartą vakare, baigus darbą, vienas jautis atsigręžė į asilą, ramiai gulintį ant žemės, ir sako:
… Skaityti toliauKartą lapė, vėžlys ir skruzdėlė sumanė drauge keliauti. Išeina jie į kelią, eina eina ir mato — pribarstyta sorų. Sustojo visi trys ir galvoja: ,,Ką daryti su tais grūdais?” Pirmiausia sugalvojo lapė:
… Skaityti toliauKitą kartą pasaulyje gyveno kikilis. Susisuko lizdą medyje ir išperėjo vaikelius.
Sykį prie to medžio priėjo dramblys ir ėmė trintis. Medis sudrebėjo, kikilio lizdas suiro, mažyčiai paukšteliai iškrito ir užsimušė.
Kartą gyveno caras, vienui vienas — nevedęs. Pas jį tarnavo šaulys, vardu Andrejus.
Išėjo kartą šaulys Andrejus į medžioklę. Visą dieną vaikščiojo vaikščiojo po girią — nepasisekė, nei paukščio, nei žvėries neužtiko. Buvo jau pavakarys, eina atgal — kremtasi. Žiūri —
Kadai kadės gyveno lapė. Jos niekas nepersekiojo: vogė kišlakuose paukščius ir mito jais. Bet štai paseno lapė, naktimis bėgioti medžioklėn nebeįstengė, ir teko jai griebtis gudrybės ir klastos.
… Skaityti toliauGyveno kartą toks žmogus. Turėjo jis katiną. Priprato tas katinas vagiliauti ir sykį nudžiovė šeimininkui gabalą mėsos. Pamatė žmogus, kad katinas ryja kampe mėsą, ir davė jam pylos.
Supyko katinas ir pabėgo. Nuėjo pas liūtą, žvėrių padišachą, ir skundžiasi:
Seniai, labai seniai gyveno uodas. Kartą jis nutūpė į kryklės krūmą, ir įsisegė jam spyglys. Tupi uodas ir verkia. Eina pro šalį ožka. Uodas ir sako jai:
— Ožkele, suėsk spyglį, jis man duria.
Gal taip buvo, gal ir nebuvo, bet žmonės taip pasakoja. Tais laikais, kai dar kupranugariai žinias nešiojo, o blusos kirpėjais tarnavo, vienas karalius turėjęs tris dukteris. Tikros gražuolės buvo. Trys pumpurai ant vienos šakelės. Kas jas matė — užkąsdavo žadą iš nustebimo. Grožio joms pavydėjo rožės, jų kalbos — lakštingalos. Tėvai bijojo
… Skaityti toliau(D i v a s — fantastinė būtybė, piktoji dvasia, labai paplitęs personažas Rytų tautosakoje.)
Gal taip buvo, gal ir ne, juk alacho vergų daug… Kadaise, neatmenamais laikais, kada senoje pirtyje džinai(Džinas — Artimųjų Rytų tautosakoje — piktoji dvasia) ietis mėtė, gyveno vienas senis, pramintas Naldžiu. Gal dėl to, kad jį išpenėjo dora motina, jis į burną neėmė nieko, kas … Skaityti toliau
Senovėj, dar prieš Vilhelmą Užkariautoją, Ylio salos pelkėse gyveno žmogus, vardu Tomas Hikatriftas. Jis buvo varguolis ir tarnavo pas ūkininkus, bet toks buvo stiprus, kad dviejų dienų darbą atlikdavo per vieną dieną. Vienintelį savo sūnų vadino kaip ir save — Tomu Hikatriftu — ir vis stengėsi išmokyti jį kokio amato, bet iš tų mokslų nieko neišėjo, nes vaikinas
… Skaityti toliauBuvo kartą sena moterėlė, ji gyveno viena mažoj trobelėj vakarų Anglijoj. Prieš tą trobelę buvo darželis, kur augo rožės ir gvazdikai, ir dar visokios daržovės ir žolelės jos stalui. Bet pati gražiausia darželyje buvo tulpių lysvė, ją senelė pureno ir ravėjo kuo rūpestingiausiai, nes labai didžiavosi savo tulpėm. Jos išties atrodė nuostabiai, ir pakeleiviai dažnai sustoję
… Skaityti toliau