Čedaso ežeras gal tuo ir garsėja, kad daug ką jis vilioja ir džiugina jaukiomis apylinkėmis. Tuo tarpu kiti, žiūrėk, bodisi, neranda nieko patrauklaus; sako, ten nyku, ilgesys slegia. O kai kas tik šypteli:
— Ežerėlis ir tiek! Ko daugiau iš jo norėt?— juokaudami klausia ir kartu atsako:
Berno kelionė
Berno kelionė
■■TTTTTTTTTTfia
5
^ ^ ienas karalius siuntė savo stiprų berną
4 Įj anan pasaulin išsiklausti, kada sulauks savo
^ < dukros, kuri jau ketveri metai ten išvežta.
* ^ Bernas ėjo pirmą dieną, užklupo vakaras, ir
■< ■* jis užsuko į vieną dvarą pernakvoti. Tačiau
■ ■iAAAAAiAiiiHi tame dvare nebuvo nė lašelio vandens: visi
šaltiniai tenai tekėjo į
… Skaityti toliau Šykštus šeimininkas
Šykštus šeimininkas
■■▼TTYYVTYTTTM V
lt ^ 55
► ► M i -4-4 yveno kartą du kaimynai: vienas visko per-
► ► M 44 tekęs, bet šykštus, antras labai neturtingas,
► ► bet dosnus. Šykštusis, turtingasis, niekada
► ► ^ neduodavo elgetai nė duonos kriaukšlio, o
a£ skurdžius visuomet dalindavosi paskutiniu
■ kąsniu.
Vieną vakarą pas šykštuolį atėjo senas žilas elgeta
… Skaityti toliau Trys Laimos išpildyti norai
Trys Laimos išpildyti norai
|3
o pasaulį vaikščiodama, Laima vėlų žiemos
vakarą užsuko į vienus namus sušilti. Išeida-
ma ji pasišaukė šeimininkę ir sako:
— Kad leidai man sušilti, išpildysiu tris
tavo norus!
— A! Tai kad ant krosnies dešra keptų!—
skubiai pasakė šeimininkė.
Ir akies mirksniu dešra tik kepa, tik čirškia.
O šeimininkas prišoko prie jos:
— Ak tu,
… Skaityti toliau Senuko linkėjimai
Senuko linkėjimai
■ ■▼▼▼▼YYTYTYY”
■ PtinmTinl ■
▼▼▼▼▼▼▼TTTTf 1
■ ■ AAAA AAA AA AA]£I
artą gyveno šalimais du broliai. Vienas bu-
vo turtingas, o antras vargšas. Vieną vakarą
pas turtingąjį atėjo žilas senukas ir prašosi
naktigulto. Šeimininkas sakosi nieko neturįs,
tegul einąs pas kaimyną. Gerai. Senukas nu-
■ ■AAAAAAAAAAAmb ėjo pas vargetą ir prašosi naktigulto.
—Mielai! — atsakė vargeta.—
… Skaityti toliau Ratai be žirgo
Vienas tėvas turėjo tris sūrius: du protingus, vieną kvailą. Kvailiui nieko kito valgyt neduodavo, kaip tiktai kanapių, pabertų į pelenus,— jas liepdavo išsirinkti ir valgyti. O protingieji valgė, ką tik norėjo.
… Skaityti toliauKaralaitis vagis
Karalaitis vagis
■ ■▼▼YYYYYTYYYM
^ ►▼▼▼▼▼yyyyty”|5
m m*aaaaaaaaaajį
■ ■aaaaaaaaaaabb
ienas karalius turėjo obelį, kuri kas rudenį
vesdavo po vieną aukso obuolį. Tačiau kara-
lius nė karto negavo to obuolio paragauti,
nes jį visados kas pavogdavo. Pagaliau ka-
ralius pažadėjo: kas išsaugos aukso obuolį,
tas gaus jo dukrą per pačią.
Netoli karaliaus pilies gyveno tėvas su trimis sūnumis: du iš
… Skaityti toliau Trys geri meistrai
Kartą vienas tėvas turėjo tris sūnus. Jie visi jau buvo dideli, ir tėvas jiems pasakė, kad imtų patys galvoti, kaip duoną pelnytis – jis greitai pasensiąs ir vienas nestengsiąs visų mitinti. O sūnums namuose bet koks darbas iš rankų krinta. Nei jie nori šieną piauti, nei arti, nei sėti. Tada tėvas liepia jiems kokio amato
… Skaityti toliauDuokiškis
Kaiip istorikai sako, senovėje mūsų žemė buvo ištisai apaugusi miškais. Tai tiesa, nes ir dabar dar daugelyje vietų, kur tik pažvelgsi, dangaus ribą dengia miškai. Nesunku atspėti, kad laikui bėgant kirtimuose ir skynimuose pradėjo kurtis gyvenvietės. Vienur jos išaugo į miestus, kitur nusidriekė dirbamos žemės laukai. O kai kur taip ir liko miškų platybėje atskiri, vieniši kaimai, ar net vienintelė
… Skaityti toliau Dubingių ežeras – Asveja
Dubingių ežeras – Asveja
Tada, kai Dubingių ežero vietoje dunksojo plati dykynė, ten šone ant aukštumėlės,, kur dabar stovi miestelis, gyveno senas žmofgus, vardu Aš Vėjas. Reiikia pridurti, kad jo pati buvo didelė pikčiurna ir taip smarkiai švepluodavo, kad net savo vyro vardo nebeištardavo. Kaip tik dėl to ir pasiliko visam laikui iškraipytas ežero vardas. Užuot vadinti ežerą Ašvėjas, žmonės
… Skaityti toliau Anės kraitis – Obeliai
Anės kraitis – Obeliai
Seniai seniai gyveno neturtingas dėdulė. Jis turėjo labai gražią dukterį vardu Anę. Apšiurusi jo trobelė stovėjo ant upelio kranto, o jos pašalyje kerojo obelis-Anės kraitis.
Sklido gandai, kad jaunystėje tam neturtėliui dukterį padovanojusi laumė, užtat ji
esanti tokia graži. Mergaitė visus stebino savo dailumu. Bet laimės neturėjo. Kai atėjo metas tekėti, niekaip negalėjo ji išsirinkti jaunikio.
… Skaityti toliau Stebuklingas žiedas
Stebuklingas žiedas
ienas tėvas mirdamas paliko sūnui tris auk-
sinus. Kol sūnus buvo mažas, tuos auksinus
saugojo motina. Vaikinas paūgterėjo ir kar-
tą prašo motinos duoti vieną tėvo auksiną —
eisiąs į miestą ko nusipirkti. Motina duoda,
ir sūnus išeina. Bet kelyje sutinka seną mote-
rėlę su šuniuku; toji sako:
— Sūnau, pirk mano šuniuką — nesigailėsi!
— Kiek nori
… Skaityti toliau Dėkingi gyvūnai
Dėkingi gyvūnai
ienas tėvas turėjo tris sunūs — du gudrius,
trečią kvailą. Tėvas sunkiai manėsi, reikėjo
siųsti sūnus uždarbio ieškoti. Davė kiekvie-
nam po tošinukę su paviržiu, ir jie išėjo. Ėjo,
ėjo, kol užsimanė pietų. Protingieji broliai
sako:
— Ką mes kiekvienas savo valgysim kaip susipešę? Pirmiau su-
valgykim jaunėlio paviržj, kad jam lengviau būtų nešti.
Suvalgė ir eina visi
… Skaityti toliau Chusnboda
Kitados labai seniai gyveno žiaurus šachas. Jisai turėjo dukterį, vardu Chusnoboda. Ji buvo neapsakomai graži. Pavadintum ją mėnuliu, bet ji turi veidą, pavadintum saule, bet ji turi akis. Prie spindinčio jos grožio netgi mėnulio pilnatis nublukdavo
Iš daugelio šalių traukdavo pas ją piršliai. Bet šachas neleido savo dukters už vyro.
Chusnobodos motina buvo iš vargingos šeimos. Šachas dažnai prikaišiodavo jai:
… Skaityti toliau