ŽEMYNĖLĖS GERUMAS

Kadaise griaustinio dievas Perkūnas su požemio dievu Pikuliu padarė žemėje kelionę. Norėjo įsitikinti, ar amžina ugnis gerai saugojama.

Jie atėjo į Žemynėlės būstą. Žemės deivė meiliai juodu priėmė ir gražiai pavaišino.

Atsidėkodamas už tai, Perkūnas padovanojo jai amžiną jaunystę, o Pikulis padovanojo būrį šventų mergerlių. Jos naktį dirbdavo darbus tiems, kurie Žemynėlę karštai garbindavo ir buvo skaistūs.

*

Žemynėlė buvo žiedeklė: rūpinosi, kad viskas žydėtų, augtų.

Kartą atėjo pas ją visų atstumta Pakalnės mergelė. Nebuvo kam ja rūpintis. Tėvas močiutė seniai pasimirė ir gyveno ten aukštai, debesėliuose. Žėmynėlė vargdienėlei patarė pamary ant aukšto kalnelio pasodinti rožę.

Iš rožių kelmo išaugo didelis medis, – šakos iki debesų. Našlaitė užlipo ant rožės šakomis ant debesų ir pasiguodė tėveliams sunkia dalele.

27 atsakymai į “ŽEMYNĖLĖS GERUMAS”

  1. Nežinau ar geras , nes man reikia šyta namu darbams

  2. jeigu jau sumastėte rašyti komentarus, tai palikit gražius, o ne kvailus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


The reCAPTCHA verification period has expired. Please reload the page.