Kartą uodai ir mašalai sugalvojo arklį papiauti. Jie atlėkė į pievą, kur arklys ganėsi, apipuolė jį ir ėmė gilti kiek beįmanydami. Arklys gynėsi, gynėsi, paskui ėmė vartytis. Nugulė jų gyvą baimę ir atsistojo. Sveiki palikę uodai ir mašalai sukirto rankas ir šaukia: — Ak, kad mes nors vieną vyrą būtume daugiau turėję, tai jis nebebūtų kėlęs.
Visited 3 times, 1 visit(s) today