Šykštus šeimininkas

Šykštus šeimininkas
■■▼TTYYVTYTTTM V
lt ^ 55
► ►      M    i      -4-4  yveno kartą du kaimynai: vienas visko per-
► ►     M 44 tekęs, bet šykštus, antras labai neturtingas,
► ► bet dosnus. Šykštusis, turtingasis, niekada
► ► ^ neduodavo elgetai nė duonos kriaukšlio, o
a£ skurdžius visuomet dalindavosi paskutiniu
■ kąsniu.
Vieną vakarą pas šykštuolį atėjo senas žilas elgeta
… Skaityti toliau

Trys Laimos išpildyti norai

Trys Laimos išpildyti norai
|3
o pasaulį vaikščiodama, Laima vėlų žiemos
vakarą užsuko į vienus namus sušilti. Išeida-
ma ji pasišaukė šeimininkę ir sako:
— Kad leidai man sušilti, išpildysiu tris
tavo norus!
— A! Tai kad ant krosnies dešra keptų!—
skubiai pasakė šeimininkė.
Ir akies mirksniu dešra tik kepa, tik čirškia.
O šeimininkas prišoko prie jos:
— Ak tu,
… Skaityti toliau

Bėdžiaus brolio nelaimė

Bėdžiaus brolio nelaimė
tt + +
■ ■AiAiAliAiiilg
■ ■A AAAAAAAAAAm ■
yveno du pusininkai: vienas turtuolis, antras
bėdžius. Tas bėdžius nei koks girtuoklis bu-
vo, nei koks švaistūnas — dirbo plušo kiek
galėdamas, o prasigyventi niekaip nesten-
gė — vargšas buvo, vargšas ir liko. O galop
ir visai riesta pasidarė: turtuolis už skolą
rengėsi jo paskutinę karvutę atimti.
Vieną
… Skaityti toliau

Senuko linkėjimai

Senuko linkėjimai
■ ■▼▼▼▼YYTYTYY”
■ PtinmTinl ■
▼▼▼▼▼▼▼TTTTf 1
■ ■ AAAA AAA AA AA]£I
artą gyveno šalimais du broliai. Vienas bu-
vo turtingas, o antras vargšas. Vieną vakarą
pas turtingąjį atėjo žilas senukas ir prašosi
naktigulto. Šeimininkas sakosi nieko neturįs,
tegul einąs pas kaimyną. Gerai. Senukas nu-
■ ■AAAAAAAAAAAmb ėjo pas vargetą ir prašosi naktigulto.
—Mielai! — atsakė vargeta.—
… Skaityti toliau

Ratai be žirgo

Vienas tėvas turėjo tris sūrius: du protingus, vieną kvailą. Kvailiui nieko kito valgyt neduodavo, kaip tiktai kanapių, pabertų į pelenus,— jas liepdavo išsirinkti ir valgyti. O protingieji valgė, ką tik norėjo.

… Skaityti toliau

Karalaitis vagis

Karalaitis vagis
■ ■▼▼YYYYYTYYYM
^ ►▼▼▼▼▼yyyyty”|5
m m*aaaaaaaaaajį
■ ■aaaaaaaaaaabb
ienas karalius turėjo obelį, kuri kas rudenį
vesdavo po vieną aukso obuolį. Tačiau kara-
lius nė karto negavo to obuolio paragauti,
nes jį visados kas pavogdavo. Pagaliau ka-
ralius pažadėjo: kas išsaugos aukso obuolį,
tas gaus jo dukrą per pačią.
Netoli karaliaus pilies gyveno tėvas su trimis sūnumis: du iš
… Skaityti toliau

Trys geri meistrai

Kartą vienas tėvas turėjo tris sūnus. Jie visi  jau buvo dideli, ir tėvas jiems pasakė, kad imtų patys galvoti, kaip duoną pelnytis – jis greitai pasensiąs ir vienas nestengsiąs visų mitinti. O sūnums namuose bet koks darbas iš rankų krinta. Nei jie nori šieną piauti, nei arti, nei sėti. Tada tėvas liepia jiems kokio amato

… Skaityti toliau

Aukso laivas

Vienas tėvas turėjo tris sūnus: du protingus, vieną kvailą. Tenykštis karalius apgarsino savo dukters ranką duosiąs tam, kas pas ją atvažiuosiąs aukso laivu, kuris eitų ir žeme, ir vandeniu.

… Skaityti toliau

Kanklininkas

Senų senovėje vienas karalius turėjo piemenį, kuris ganė avis ir gebėjo taip gražiai kankliuoti, jog net paukščiai sutūpdavo klausytis.Ir miško žvėrys, jo kankles prigirdę, susirinkdavo aplink bandą ir klausydavosi —nei jie avių draskydavo, nei avys jų bijodavo.

… Skaityti toliau

Ežeras riešuto kevale

EŽERAS RIEŠUTO KEVALE
ai buvo seniai, kai mūsų žemėje dėjosi nepaprasti dalykai.   Pabudo kartą vienas ūkininkas anksti rytą ir žvilgtelėjo pro langą. Staiga nustebęs ėmė šaukti:
— Žiūrėkit, žiūrėkit! Pieva užlieta. Užpylė pievą vanduo, tikros marios! O vakar čia šienavom!
— Kur? Kur? — šoko iš miego vaikai ir pamatė raibuojantį vandenį. Puolė visi laukan.
Neregėtas vaizdas! Nuo tekančios saulės
… Skaityti toliau

Dviragio ežeras

DVIRAGIO EŽERAS
Salos — tai vandens skalaujami kalneliai. Tarytum replėmis atgnybęs žemę, laiko ir plauja jų krantus ežeras Dviragis. Jo liemuo nutįsęs toli, iki pat Krylių kaimo. O nendrių ir meldų aplink ežerą devynios galybės, užgulti visi pakraščiai. Kai kur šis žaliasis ežero vainikas nutrūksta, kad parodytų
gelsvus smėlio klodus. Ten saulėtomis vasaros dienomis vaikų ir suaugusių knibždėte knibžda.
Dar
… Skaityti toliau

Duokiškis

Kaiip istorikai sako, senovėje mūsų žemė buvo ištisai apaugusi miškais. Tai tiesa, nes ir dabar dar daugelyje vietų, kur tik pažvelgsi, dangaus ribą dengia miškai. Nesunku atspėti, kad laikui bėgant kirtimuose ir skynimuose pradėjo kurtis gyvenvietės. Vienur jos išaugo į miestus, kitur  nusidriekė dirbamos žemės laukai. O kai kur taip ir liko miškų platybėje atskiri, vieniši kaimai, ar net vienintelė
… Skaityti toliau

Dubingių ežeras – Asveja

Dubingių ežeras – Asveja
Tada, kai Dubingių ežero vietoje dunksojo plati dykynė, ten šone ant aukštumėlės,, kur dabar stovi miestelis, gyveno senas žmofgus, vardu Aš Vėjas. Reiikia pridurti, kad jo pati buvo didelė pikčiurna ir taip smarkiai švepluodavo, kad net savo vyro vardo nebeištardavo. Kaip tik dėl to ir pasiliko visam laikui iškraipytas ežero vardas. Užuot vadinti ežerą Ašvėjas, žmonės
… Skaityti toliau

Anės kraitis – Obeliai

Anės kraitis – Obeliai
Seniai seniai gyveno neturtingas dėdulė. Jis turėjo labai gražią dukterį vardu Anę. Apšiurusi jo trobelė stovėjo ant upelio kranto, o jos pašalyje kerojo obelis-Anės kraitis.
Sklido gandai, kad jaunystėje tam neturtėliui dukterį padovanojusi laumė, užtat ji
esanti tokia graži. Mergaitė visus stebino savo dailumu. Bet laimės neturėjo. Kai atėjo metas tekėti, niekaip negalėjo ji išsirinkti jaunikio.
… Skaityti toliau