Šaltą žiemą važiavo ponas ir čigonas. Čigonas buvo ponui už vežėją. Ponas vilkėjo storais kailiniais, o čigonas buvo tik tinklu susisupęs.
Ponas sėdi, sėdi, jau ir šaltis pradeda imti.
Jis žiūri, kad čigonas linksmai šokčioja ant sėdynės ir švilpauja sau. Ponas sako:
Ūkininkas ir pastorius
Kartą ūkininkas bažnyčioje klausosi pastoriaus pamokslo ir girdi tokius žodžius: ,,Baž nyčiai reikia atiduoti paskutinį, ką turi. Užtai dievas atlygins dešimteriopai.” Parėjęs namo, jis pasakoja pačiai, kokį pamokslą bažnyčioje girdėjęs, ir priduria:
— Aš manau, kad rytoj mes turime nuvesti ir atiduoti pastoriui savo paskutinę karvutę.
Kaip laukininkas žąsį dalino
Vienąsyk gyveno senas laukininkas. Jo troba buvo visai sutrūnijusi, tai sumanė naują pasistatyti, bet neturi medžių.
Suka galvą, kur jų gaut. Mat, jei tais laikais laukininkas ką norėdavo statytis, tai medžių turėdavo eiti pas poną prašytis.
… Skaityti toliauGagėnu karas
Vienas vyras turėjo apykvailę ir plepią pačią.
Ką tik nori jai daryk, ką tik nori sakyk — ji viską išplepa draugėms, ir kaip mat jau žino pusė pasaulio.
Kartą vyras, ardamas lauką, išarė pinigų puodą.Kokia laimė!
Apynio puota
Miško kirtime augo gražus šermukšnis.
— Žaliuok, žydėk ir brandink paukšteliams uogas! — eidamas pro šalį, linkėdavo jam miško sargas.
… Skaityti toliauPaslėpti lobiai – Čedaso ežeras
Čedaso ežeras gal tuo ir garsėja, kad daug ką jis vilioja ir džiugina jaukiomis apylinkėmis. Tuo tarpu kiti, žiūrėk, bodisi, neranda nieko patrauklaus; sako, ten nyku, ilgesys slegia. O kai kas tik šypteli:
— Ežerėlis ir tiek! Ko daugiau iš jo norėt?— juokaudami klausia ir kartu atsako:
Marių šilko audėja, Nemuno nuotaka.
Kas važiuoja iš Kamajų Rokiškin arba iš Rokiškio į Kamajus, tas pastebi tolumoje švytintį mažą žydrą ežeriuką. Gilioje senovėje gyveno ten nepaprasta verpėja ir audėja, vardu Upė. Ji suverpdavo neapsakomai plonus siūlus ir išaušdavo neregėtus audinius. Kai kaimynai nusamdydavo siūtis išeiginį rūbą, tai kreipdavosi tik į Upę. Jos skrynios lūžo nuo akį
… Skaityti toliauKiekvienas savo laimės kalvis
Kadaise viename kaime gyveno senas kalvis.
O kalvė, kurioje jis nuo ankstaus ryto ligi vėlaus vakaro trinksėdavo, buvo tokia sena, kaip ir jis pats.
… Skaityti toliau Šykštus šeimininkas ir piemenukas
Senais laikais gyveno mažoje trobelėje darbininkas su savo pačia ir vieninteliu sūnumi. Jie buvo tokie nelaimėliai, kad dažną dieną nė duonos kąsnio neturėdavo.
Kai sūnus paaugo, tėvas tarė:
— Klausyk, sūnau! Dabar tu esi gana didelis ir gali pats duoną pelnytis. Eik į pasaulį ir pasiieškok
… Skaityti toliau Raganžudžiai
Raganžudžiai
ienas tėvas turėjo du sūnus. Kai jie pa-
augo, išėjo į pasaulį laimės ieškoti, nes tėvo
lūšnelėje vien bėdos ir stygius tebuvo. Bro-
liai sėdo kiekvienas ant savo žirgo ir išjojo
iš kiemo.
■ ■ ▲▲▲▲▲▲▲▲AAAa■ Netrukus broliai įjojo į didelį mišką. Kryž-
kelėje juodu sustojo. Ten buvo keturi keliai. Prie kiekvieno buvo
po užrašą. Prie pirmo kelio buvo
… Skaityti toliau Berno kelionė
Berno kelionė
■■TTTTTTTTTTfia
5
^ ^ ienas karalius siuntė savo stiprų berną
4 Įj anan pasaulin išsiklausti, kada sulauks savo
^ < dukros, kuri jau ketveri metai ten išvežta.
* ^ Bernas ėjo pirmą dieną, užklupo vakaras, ir
■< ■* jis užsuko į vieną dvarą pernakvoti. Tačiau
■ ■iAAAAAiAiiiHi tame dvare nebuvo nė lašelio vandens: visi
šaltiniai tenai tekėjo į
… Skaityti toliau Gyvačių karalienės karūna
Gyvačių karalienės karūna
P
artą pelkių sausintojai ant vieno kemso
4* užėjo ilgą gyvatę, kuriai ant galvos buvo
nedidelė, bet graži karūnėlė. Vienas senas
+ < darbininkas pasakė, kad tai būsianti gyvačių
^^Aaaaaaaaaaa-* * karalienė. Jis iš senų žmonių girdėjęs, kad
■■aaaaaaaaaaab ■ kas tokią karūną gaunąs, tas galįs paskui
visokius nuostabius daiktus daryti. Tačiau gyvatės karūną nuimti
nelengvas daiktas:
… Skaityti toliau Teisuolis ir Klastuolis
Teisuolis ir Klastuolis
Ū ~w ~y 33
► ► \J[ ^ artą gyveno du karaliai: Teisuolis ir Klas-
tuolis. Atsitiko, kad juodu susiėjo kito kara-
<< liaus pilyje, kur abudu atvyko jo dukrai
pirštis. Jai labiau tiko Teisuolis, bet tėvas
trumpai drūtai pasakė:
— Kuris iš judviejų galėsit deimanto
obuoliais dukrą atpirkti, tam ją ir atiduosiu!
Nieko nepadarysi — abu
… Skaityti toliau Krepšy, atsidaryk!
Krepšy, atsidaryk!
p
m■▼tyytvtyttt*■
fJttytytyyyty””
£ IjT artą varguolis papylė aint stalo miltus
£ vm. <■+ džiovinti. Tik ūmai kilo didelis vėjas ir iš-
► ¥ ■ jBl < ■* pustė visus miltus po kiemą. Žmogelis supy-
► ► ko ant Vėjo ir užsimetė jį surasti. Ejo, ėjo ir
► ■* sutiko senelį. Klausia jį:
■ ■aaaaaaaaaaaSS — Ar nežinai,
… Skaityti toliau