(Pasakaitė vaikučiams, kurie nemėgsta valytis dantukų)
🎧 Klausyti pasakos
Seniai, labai seniai, gal prieš dešimt metų, o gal ir prieš savaitę, vienoje karalystėje už jūrų marių gyveno mergytė Onutė.
Onutė buvo labai graži, sveika ir laiminga mergaitė. Gyveno ji laimingoje šeimoje, turėjo tėtį, mamą, sesutę ir daug žaisliukų. Visi ją labai mėgo ir mielai su ja bendraudavo.
Tačiau vieną rytą atsitiko katastrofa!
Kai Onutė nuėjo į darželį, su ja niekas nebenorėjo šnekėtis. Su kuo tik Onutė pasisveikindavo, visi nusisukdavo ir bėgdavo šalin.
Onutė labai nusiminė…
O buvo taip.
Mergaitė Onutė labai nemėgo valytis dantukų. Kiekvieną vakarą, kai tėtis bandydavo juos valyti, ji visai jam nepadėdavo, o tik trukdydavo: kaišiodavo liežuvėlį, mėgindavo šnekėti arba tiesiog užčiaupdavo burnytę ir neleisdavo išvalyti dantukų.
Todėl į jos burnytę atsikraustė kucikai.
Kucikai – tai maži, smagūs padarėliai, kurie yra visiškai nekenksmingi, kol jų neprisirenka labai daug. O kadangi mergaitė Onutė ilgai nesivalė dantukų, jos burnytėje jų prisirinko labai, labai, labai daug.
Vieną naktį, apie vienuoliktą valandą vakaro, jie visi susirinko ant liežuvėlio ir nusprendė atšvęsti įkurtuves.
Kadangi mergaitė Onutė vakare valgė blynus su braškių uogiene, o prieš miegą dar gėrė pienuko, tarp dantukų liko labai daug maisto. Kucikų šventės organizatorius, meras Adolfas, nusprendė surengti maisto rinkimo operaciją ir išsiuntinėjo būrius rinkti blynukų, uogienės ir pienuko.
Buvo jau po vidurnakčio, kai žvalgų būriai grįžo iš maisto rinkimo operacijos, nešini savo grobiu.
Ir ko tik jie nerado!
Be blynukų su uogiene, specialiojo padalinio vado Plaukuočio būrys surado vieną bulvių traškučio gabaliuką. Žvalgų būrio vadė Magnolija iš vieno gilaus tarpdantuko ištraukė mėlynės gabaliuką, o vyriausiojo specialisto Kumpinio rinktinė prie krūminio dantuko surado net tris kokakolos lašus.
Visi žvalgai sunešė surinktą gėrį į vieną krūvą. Mero paskirti renginio organizatoriai paruošė švedišką stalą, muzikantai pasiruošė instrumentus, o po iškilmingos mero Adolfo kalbos suskambo muzika.
Išalkę po kelionės kucikai puolė vaišintis.
Visą naktį kucikai šventė įkurtuves. Laisvai liejosi kokakola, visi kramsnojo traškučius ir laižė uogienę. Įsilinksminę kucikai šoko, trypė, bėgiojo, žaidė slėpynes, susibūrę grupelėmis apie kažką karštai diskutavo ir ginčijosi.
Tai vienas, tai kitas kucikas vis atsiskirdavo nuo grupės ir bėgdavo už kampo…
Artėjant rytui šventė darėsi vis linksmesnė. Vienas kucikas užmigo įkritęs tiesiai į braškių uogienę, kitas įsitaisė traškučio trupinyje lyg minkštame fotelyje, o kažkas, matyt, netyčia apvertė likusius kokakolos lašus tiesiai prie krūminio dantuko.
Specialiojo padalinio vadas Plaukuotis dar bandė įvesti tvarką, bet netrukus pats kažkur pradingo tarp dviejų dantukų. Iš ten dar kurį laiką girdėjosi jo labai rimti įsakymai, tačiau niekas jų nebeklausė.
Patekėjusi saulutė mergytės Onutės burnytėje rado visišką betvarkę…
Visur mėtėsi maisto likučiai, traškučių trupiniai, uogienė ir blyno gabaliukai. Dantukai buvo įtartinai pageltę prie pat dantenų…
Ant vieno dantuko kažkas buvo palikęs pusę blyno trupinio, o už kito vis dar kyšojo Plaukuočio plaukų kuokštas.
O jau koks buvo kvapas!
Iš miego pabudusių dantukų vos vos neištiko dantų smūgis…
Kucikai tiek priteršė burnytėje, kad ryte iš jos taip smirdėjo, jog niekas nenorėjo bendrauti su mažąja Onute.
Tačiau pamačiusi, kas nutiko mažylės burnytei, darželio auklėtoja nusprendė jai padėti išsivalyti dantukus.
Vos tik dantų šepetėlis įvažiavo į burnytę, kilo tikras sąmyšis. Kucikai puolė slėptis kas kur: vieni už dantukų, kiti po liežuvėliu, o keli drąsiausi bandė laikytis įsikibę dantenų. Tačiau dantų šepetėlis buvo negailestingas.
Kai dantukai jau buvo švarūs, visi vėl mielai bendravo su mažąja Onute, ir pasaka baigėsi laimingai.
Na, beveik laimingai.
Tačiau prarasti budrumo neverta, o dantukus būtina valytis kasdien.
Nes už bet kurio dantuko bet kuriuo metu gali pasirodyti…
…plaukuotos mero Adolfo ausys.