Kitados vilkas turėjo tokius popierius, jog galėjo tiek laukuose, tiek miškuose gyventi. Vieną rudenį lietus labai lijo, ir tie popieriai permirko. Vilkas suko galvą, suko, ką daryti, ir galop nuėjo pas savo bičiulį šunį:
… Skaityti toliauPrakeiktas dvaras
Buvo prakeiktas dvaras po žeme. Viršuje buvo to dvaro sodas, kampe sodo buvo laiptai išlipt iš to dvaro į aukštą. Tenai karalius gyveno. To karaliaus vienas kaimynas buvo mėlynbarzdis karalius. Ir vieną kartą atėjo pas tą karalių mėlynbarzdis karalius, sako:
… Skaityti toliauLapė ir strazdas
Anais metais strazdas susisuko lizdą eglaitės viršūnėje. Jis jau buvo vaikus išperėjęs, kada lapė, prie eglės priėjusi, ėmė šaukti:
– Kiti jau sėja, o aš dar nė arklo neturiu! Kirsiu šitą eglaitę, arklą dirbsiuosi.
Lengvatikiai keliauninkai
Kartą lokys Andrievas, vilkas Juris ir lapė Ana
sumanė po pasaulį pakeliauti. Lokys paviržio pasiėmė avilį su medum, vilkas ėriuką, o klastūnė lapė pagalvojo: „Aš kelyje ką nutversiu ir nieko neįsidėjo. Keliauninkai stebisi, kaip ji
Avinas ir vilkas
Avinas ir vilkas
Kartą vilkas pamiškėje aviną patiko ir sako:
– Aš tave suėsiu! Avinas sako:
– Kam tau vargti! Geriau atsistok pakalnėje, išsižiok, o aš užlipsiu ant kalno ir gyvas tau getfklėn Įšoksiu.
Vilkui tiko toks avino patarimas. Jis atsistojo pakalnėje ir laukia. Avinas užlipo ant kalno, įsibėgėjo ir iš visų jėgų ragais kai trenkė vilkui į išžiotus nasrus,
… Skaityti toliau Lapė ir ąsotis
Lapė ir ąsotis
Lauke ganėsi pulkas žąsų. Ejo pro šalį lapė, pamatė jas ir labai žąsienos užsinorėjo. Patyliukais prisėlino prie žąsino ir jau čiups, tik staiga – kad tave bala! – kas švilptelėjo, ir žąsys nuskrido.
Lapė apsidairė, kas čia toks muzikantas, per kurį visa medžioklė niekais nuėjo. Ogi pamatė ąsotį — tai jo vi duj e vėj as ūkčioj
… Skaityti toliau Kaip naminiai gyvuliai trobelę statėsi
Kaip naminiai gyvuliai trobelę statėsi
Kartą ožys, avinas, žąsinas, gaidys ir katinas ėjo visi drauge pasivaikščioti, bet miške juos užklupo naktis. Na, visi sutarė trobelę statytis. Ožys ėmė ragais medžius versti, avinas kakta šakas genėti, katinas nagais plyšiams samanas rauti, gaidys paupyje stogui nendres laužti, o žąsinas plačiais sparnais – stogą dengti.
Viens du, ir trobelė gatava. Po vakarienės visi
… Skaityti toliau Lokys ir pelė
Lokys ir pelė
Lokys, Šilo Mikelis, miegojęs savo migyje žiemos miegą, retkarčiais pažįsdaimas letenos ir sapnuodamas šiltą vasarą ir pilnus medaus korius. Čia pat šalia gyvenusi pelė Išdykėlė.
Kartą jį netyčia įtipenusi į Šilo Mikelio migį, laksčiusi laksčiusi, viską smulkiai iššniukštinėjusi, tik šit netyčia užklydusi į lokio ausį. Lokys pašokęs iš miego, stvėręs letena ir pačiupęs Išdykėlę.
– Nutrrrūktgalve! Mano
… Skaityti toliau Lapė vilko siuvėja
Vilkas sumanė kailinius įsitaisyti. Eina jis ir susitinka lapę. Lapė klausia:
– Ko tu, kūmuti, ieškai?
… Skaityti toliauLaukininkas ir žvėrys
Laukininkas ir žvėrys
Gyveno kitados vienas laukininkas. Tai buvo žiloje senovėje, kai dar žmonės ir žvėrys viena kalba kalbėjo. Lokys tada buvo su ilga ilga uodega. Vilko nugara nebuvo kaip dabar sustingusi, jis galėjo rangytis tarytum gyvatė. O lapės, vargšelės, uodega buvo plonut plonutėlė — tokios kuplios šluotos tada neturėjo — ir visada žeme vilkdavosi. Visi jie santaikoje gyveno.
Vieną
… Skaityti toliau Žmogus, lokys ir lapė
Žmogus, lokys ir lapė
Šeimininkas arė girioje lydimą. Nuvarytas arklys vos betraukė žagrę. Šeimininkas pyko ant jo:
– Kad tave lokiai papiautų!
Tuojau lokys iš miško: nagi, duok šen! Šeimininkas išsigando ir meldžia, kad leistų bent pabaigt arti.
– Gerai, gerai, — lokys atsakė, — o kur man tuo laiku pasidėti?
– Ogi nueik į mišką ir pabūk. Ko čia
… Skaityti toliau