Šykštus šeimininkas ir piemenukas

Senais laikais gyveno mažoje trobelėje darbininkas su savo pačia ir vieninteliu sūnumi. Jie buvo tokie nelaimėliai, kad dažną dieną nė duonos kąsnio neturėdavo.
Kai sūnus paaugo, tėvas tarė:
— Klausyk, sūnau! Dabar tu esi gana didelis ir gali pats duoną pelnytis. Eik į pasaulį ir pasiieškok
… Skaityti toliau

Gyvačių karalienės karūna

Gyvačių karalienės karūna
P
artą  pelkių  sausintojai  ant  vieno  kemso
4* užėjo ilgą gyvatę, kuriai ant galvos buvo
nedidelė, bet graži karūnėlė. Vienas senas
+ < darbininkas pasakė, kad tai būsianti gyvačių
^^Aaaaaaaaaaa-* * karalienė. Jis iš senų žmonių girdėjęs, kad
■■aaaaaaaaaaab ■ kas tokią karūną gaunąs, tas galįs paskui
visokius nuostabius daiktus daryti. Tačiau gyvatės karūną nuimti
nelengvas daiktas:
… Skaityti toliau

Teisuolis ir Klastuolis

Teisuolis ir Klastuolis
Ū   ~w ~y   33
► ►        \J[      ^ artą gyveno du karaliai: Teisuolis ir Klas-
tuolis. Atsitiko, kad juodu susiėjo kito kara-
<< liaus pilyje, kur abudu atvyko jo dukrai
pirštis. Jai labiau tiko Teisuolis, bet tėvas
trumpai drūtai pasakė:
— Kuris   iš   judviejų   galėsit  deimanto
obuoliais dukrą atpirkti, tam ją ir atiduosiu!
Nieko nepadarysi — abu
… Skaityti toliau

Krepšy, atsidaryk!

Krepšy, atsidaryk!
p
m■▼tyytvtyttt*■
fJttytytyyyty””
£ IjT artą   varguolis   papylė   aint   stalo   miltus
£ vm. <■+ džiovinti. Tik ūmai kilo didelis vėjas ir iš-
► ¥ ■ jBl < ■* pustė visus miltus po kiemą. Žmogelis supy-
► ► ko ant Vėjo ir užsimetė jį surasti. Ejo, ėjo ir
► ■* sutiko senelį. Klausia jį:
■ ■aaaaaaaaaaaSS     — Ar nežinai,
… Skaityti toliau

Bėdžiaus brolio nelaimė

Bėdžiaus brolio nelaimė
tt + +
■ ■AiAiAliAiiilg
■ ■A AAAAAAAAAAm ■
yveno du pusininkai: vienas turtuolis, antras
bėdžius. Tas bėdžius nei koks girtuoklis bu-
vo, nei koks švaistūnas — dirbo plušo kiek
galėdamas, o prasigyventi niekaip nesten-
gė — vargšas buvo, vargšas ir liko. O galop
ir visai riesta pasidarė: turtuolis už skolą
rengėsi jo paskutinę karvutę atimti.
Vieną
… Skaityti toliau

Aukso laivas

Vienas tėvas turėjo tris sūnus: du protingus, vieną kvailą. Tenykštis karalius apgarsino savo dukters ranką duosiąs tam, kas pas ją atvažiuosiąs aukso laivu, kuris eitų ir žeme, ir vandeniu.

… Skaityti toliau

Kanklininkas

Senų senovėje vienas karalius turėjo piemenį, kuris ganė avis ir gebėjo taip gražiai kankliuoti, jog net paukščiai sutūpdavo klausytis.Ir miško žvėrys, jo kankles prigirdę, susirinkdavo aplink bandą ir klausydavosi —nei jie avių draskydavo, nei avys jų bijodavo.

… Skaityti toliau

Ežeras riešuto kevale

EŽERAS RIEŠUTO KEVALE
ai buvo seniai, kai mūsų žemėje dėjosi nepaprasti dalykai.   Pabudo kartą vienas ūkininkas anksti rytą ir žvilgtelėjo pro langą. Staiga nustebęs ėmė šaukti:
— Žiūrėkit, žiūrėkit! Pieva užlieta. Užpylė pievą vanduo, tikros marios! O vakar čia šienavom!
— Kur? Kur? — šoko iš miego vaikai ir pamatė raibuojantį vandenį. Puolė visi laukan.
Neregėtas vaizdas! Nuo tekančios saulės
… Skaityti toliau

Dviragio ežeras

DVIRAGIO EŽERAS
Salos — tai vandens skalaujami kalneliai. Tarytum replėmis atgnybęs žemę, laiko ir plauja jų krantus ežeras Dviragis. Jo liemuo nutįsęs toli, iki pat Krylių kaimo. O nendrių ir meldų aplink ežerą devynios galybės, užgulti visi pakraščiai. Kai kur šis žaliasis ežero vainikas nutrūksta, kad parodytų
gelsvus smėlio klodus. Ten saulėtomis vasaros dienomis vaikų ir suaugusių knibždėte knibžda.
Dar
… Skaityti toliau

Senas kapšiukas

Vienas tėvas turėjo tris sūnus: du protingus, trečią kvailą. Kartą tėvas pasišaukia sūnus ir sako:
— Klausykite! Ką visi namuose beveiksimi, gal kuris iš jūsų norėtumėt pasaulyje laimės paieškoti?
… Skaityti toliau

Talentas

Buvo du tikru broliu. Vienas pasidarė turtingas todėl, kad jis įspėjo savo talentą, o antrasis taipojau šeimininkavo, neturėdamas laimės, arba talento, Šeimininkauti. Tas turtingasis vieną vasarą padaręs talką ant mėšlavežio, o vargingasis, matydamas savo brolio talką, irgi tą patį darbą dirbo. Perpiečių laike, kada jau ėjo ing lauką

… Skaityti toliau

Laimė

V ienas bernas ilgą laiką tarnavo pas vieną ūkininką ir neturėjo lai­mės. IŠ algos nieko nepelnė, nes šeimininkas jam atskaičiuodavo už žalą, kurią jis padarydavo. Užsitarnavęs viso labo buvo vieną sermėgą, kurią turėjo ant pečių. Neturėdamas laimės tarnauti už algą, sumanė dirbti pas tą patį ūkininką už didžiulį akmenį, esantį

… Skaityti toliau