Kitados gyveno našlė — pikta ragana. Jinai turėjo tikrą dukterį ir podukrą — našlaitę. Tikroji duktė buvo biauri kaip pati ragana — ilga kreiva nosimi, nulėpusiom ausim, storom lūpom, raukšlėtu veidu, o našlaitė daili, gražaus veido ir nuaugusi liekna, laiba kaip nendrė. Žinoma, į niauriąją dukrą niekas nė žiūrėt nenorėjo, o gražiosios našlaitės jau tykojo daug jaunikių.
… Skaityti toliauAukso sparnai
Vienas karalius kasdien kasnakt siuntinėjo savo tarną klausytis, ką žmonės apie jį šneka. Kartą tam tarnui pasisekė nugirsti dviejų žiniuonių kalbą. Vienas sako:
— Jeigu man karalius leistų sudeginti penkis šimtus sieksnių malkų, aš tokią žuvį išliečiau — gryno sidabro!
Lokių Krišius
Vieną kartą toks senukas kirto miške žabarus ir atgulė apypietės. Tik staiga žiūri — lokė jo kojas beuostanti. Jisai buvo ją šalin begenąs, o lokė rodo jam sūnų, girdi, tegul imąs jį auginti.
Gerai, paėmė. O tas pradėjo neregėtai greit augti, ir kad jau jo stiprumėlis, kad gudrumėlis! Jį praminė Lokių Krišium.
Burtų dūdelės
Tokiam jaunikaičiui vieną savaitę pasimirė tėvas, o antrą — motina. Našlaitis kas mielą dienelę ėjo ant kapinių ir verkė graudžiom ašarom. Kartą motina išėjo iš kapo ir padavė jaunikaičiui tris dūdeles, sakydama:
… Skaityti toliauPaukštė ulbuonė
Vienoje šalyje buvo karalius ir turėjo tris sūnus. Šie trys sūnūs sužinojo, kad už devynių kalnų, už devynių upių kitas karalius turįs paukštę, kuri visa, ką liepiama, padaranti. Paukštė gyvenanti sode, auksiniame narve; o tasai narvas kabąs trikamienėje liepoje. Vakarais paukštė parskrendanti į auksinį narvą pernakvoti. O svarbiausia va kas: paukštei ant dešinės kojos
… Skaityti toliauDeimanto kurpaitė
Pamotė turėjo dvi tikras dukras, o trečią podukrą. Tikrosios dukros buvo tinginės ir negražios, bet motina jas labai mylėjo ir paikino. Podukra buvo daili ir darbšti, kas pamotei ir tikrosioms dukroms labai nepatiko. Todėl jos vargšę našlaitę versdavo dirbti dieną naktį.
… Skaityti toliauNeatmenama mįslė
Kaip žvėrys žvejo sūnums padėjo
Kartą mažoje trobelėje gyveno žvejys su pa čia. Jie Visiškai neturėjo vaikų, nors labai ir labai geidė. Sykį senasis žvejys kiaurą dieną žvejojo ežere, bet ničnieko nesugavo, tik paties paskutinio metimo dvi auksines žuvytes ištraukė.
… Skaityti toliauTa, vidurinioji !
Kelionė po kitą pasaulį
Trys geri daiktai
Karalius Mėlynbarzdis
Karalius turėjo vienturtę dukterį, kurią labai mylėjo. Jau jai buvo metas ir tekėti, bet ji buvo per daug užsispyrusi ir visus jaunikius išjuokdavo.
Kartą karalius surengė didelę puotą, sukvietė gyvą baimę svečių, kad duktė turėtų iš ko vyrą išsirinkti. Kai svečiai susėdo už stalo, karalaitė atėjo salėn ir vėl ėmė iš visų juoką daryti:
Trys vėjo mazgai
Tėvas ir motina turėjo sūnų, jau gerokai ūgtelėjusį, bet baisiai išdykusį kur buvęs, kur nebuvęs, vis prie” tvenkinio ir prietvenkinio! Ir motina pabaudžia, kad prie vandens nežaistų – dar nuskęs,
… Skaityti toliauKumelių piemuo
Vyras su pačia turėjo tik vieną sunų. Motina mirė, jis liko našlaitis. Tėvas vedė kitą ir susilaukė daugiau vaikų. Pamotė našlaičio nenorėjo nė akyse matyti ir primelavo vyrui, kad posūnis mažuosius mušąs. Galų gale ji prispyrė nuvesti našlaitį į mišką. Tėvas sako sūnui:
… Skaityti toliau
