Geraširdė našlaitė

Kitados gyveno našlė — pikta ragana. Jinai tu­rėjo tikrą dukterį ir podukrą — našlaitę. Tik­roji duktė buvo biauri kaip pati ragana — ilga kreiva nosimi, nulėpusiom ausim, sto­rom lūpom, raukšlėtu veidu, o našlaitė daili, gražaus veido ir nuaugusi liekna, laiba kaip nendrė. Žinoma, į niauriąją dukrą niekas nė žiūrėt nenorėjo, o gra­žiosios našlaitės jau tykojo daug jaunikių.

… Skaityti toliau

Aukso sparnai

Vienas karalius kasdien kasnakt siuntinėjo sa­vo tarną klausytis, ką žmonės apie jį šneka. Kartą tam tarnui pasisekė nugirsti dviejų žiniuonių kalbą. Vienas sako:
— Jeigu man karalius leistų sudeginti penkis šimtus sieksnių malkų, aš tokią žuvį išliečiau — gryno si­dabro!

… Skaityti toliau

Lokių Krišius

Vieną kartą toks senukas kirto miške žabarus ir atgulė apypietės. Tik staiga žiūri — lokė jo kojas beuostanti. Jisai buvo ją šalin bege­nąs, o lokė rodo jam sūnų, girdi, tegul imąs jį auginti.
Gerai, paėmė. O tas pradėjo neregėtai greit augti, ir kad jau jo stiprumėlis, kad gudrumėlis! Jį praminė Lokių Krišium.

… Skaityti toliau

Burtų dūdelės

Tokiam jaunikaičiui vieną savaitę pasimirė tė­vas, o antrą — motina. Našlaitis kas mielą dienelę ėjo ant kapinių ir verkė graudžiom ašarom. Kartą motina išėjo iš kapo ir padavė jaunikaičiui tris dūdeles, sakydama:

… Skaityti toliau

Paukštė ulbuonė

Vienoje šalyje buvo karalius ir turėjo tris sū­nus. Šie trys sūnūs sužinojo, kad už devynių kalnų, už devynių upių kitas karalius turįs paukštę, kuri visa, ką liepiama, padaranti. Paukštė gyvenanti sode, auksiniame narve; o tasai narvas kabąs trikamienėje liepoje. Vakarais paukštė parskrendanti į auksinį narvą pernakvoti. O svarbiau­sia va kas: paukštei ant dešinės kojos

… Skaityti toliau

Deimanto kurpaitė

Pamotė turėjo dvi tikras dukras, o trečią po­dukrą. Tikrosios dukros buvo tinginės ir ne­gražios, bet motina jas labai mylėjo ir paiki­no. Podukra buvo daili ir darbšti, kas pamo­tei ir tikrosioms dukroms labai nepatiko. Todėl jos vargšę našlaitę versdavo dirbti die­ną naktį.

… Skaityti toliau

Neatmenama mįslė

ienas karalius turėjo dukterį, kuri mokėjo įminti visų sunkiausias mįsles. Todėl prin­cesė buvo išgarsėjusi visame pasaulyje. Žmo­nės plaukte plaukdavo pasigėrėti išmintin­gąja princese, daugis ją vesti norėjo. Galop karalius sako:
— Ilgiau taip nebegaliu tverti: kasdien mano pilis sausakimša jaunikių. Dabar visiems apskelbsiu šitaip: kas mano dukrai užmins tokią mįslę, kurios ji įminti nemokės, tas ir gaus jos ranką. O tuos,
… Skaityti toliau

Kaip žvėrys žvejo sūnums padėjo

Kartą mažoje trobelėje gyveno žvejys su pa čia. Jie Visiškai neturėjo vaikų, nors labai ir labai geidė. Sykį senasis žvejys kiaurą dieną žvejojo ežere, bet ničnieko nesugavo, tik paties paskutinio metimo dvi auksines žuvytes ištraukė.

… Skaityti toliau

Ta, vidurinioji !

oksai karalius turėjo tris dukras — vieną tik­rą ir dvi augintines. Karalius buvo jau senas, todėl pradėjo ieškoti žento, kuris jo vietoje valdytų karalystę. Bet kam savo dukrą pati­kėsi? Pirmam pasipainiojusiam juk neatiduo­si. Karalius paskelbė, kad pirštis galį visi, kas
tik norį jo dukrą į žmonas gauti, bet atiduosiąs tik tam, kuris atliksiąs jo užduotus tris darbus. Kas tų darbų
… Skaityti toliau

Kelionė po kitą pasaulį

artą viena moteris paėmė auginti našlaitę. Ji­nai ir pati turėjo dukterį. Tačiau visus ruošos darbus turėjo nudirbti našlaitė viena. Tikroji dukra, tinginė ir lepūnė, nieko neveikė. Ir stebuklas: augumo abidvi buvo vienodos, bet našlaitės veidas diena po dienos darėsi vis
gražesnis. Pamote del to itin pyko.
Sykį našlaitė ėjo į šulinį vandens, o pamotė iš paskos nusliūkino. Kai mergaitė pasilenkė
… Skaityti toliau

Trys geri daiktai

ienas tėvas turėjo tris sūnus: du gudrius, tre­čią, jauniausiąjį, kvailutį. Pro pat tėvo namus tekėjo plati upė, ir sūnūs iš eilės turėjo eiti per ją žmonių kelti. Kartą prie vyriausiojo brolio priėjo nepažįstamas žmogus ir sako: — Perkelk mane ne r upe!
Gerai. Kitame krante žmogus klausia:
Ką nori gauti už darbą: sieką aukso ar tris gerus daiktus? Tasai aukso
… Skaityti toliau

Karalius Mėlynbarzdis

Karalius turėjo vienturtę dukterį, kurią labai mylėjo. Jau jai buvo metas ir tekėti, bet ji buvo per daug užsispyrusi ir visus jaunikius išjuokdavo.
Kartą karalius surengė didelę puotą, sukvietė gyvą baimę svečių, kad duktė turėtų iš ko vyrą išsirinkti. Kai svečiai susėdo už stalo, karalaitė atėjo salėn ir vėl ėmė iš visų juoką daryti:

… Skaityti toliau

Trys vėjo mazgai

Tėvas ir motina turėjo sūnų, jau gerokai ūgte­lėjusį, bet baisiai išdykusį kur buvęs, kur nebuvęs, vis prie” tvenkinio ir prietvenkinio! Ir motina pabaudžia, kad prie vandens nežaistų – dar nuskęs,

… Skaityti toliau

Kumelių piemuo

Vyras su pačia turėjo tik vieną sunų. Motina mirė, jis liko našlaitis. Tėvas vedė kitą ir susilaukė daugiau vaikų. Pamotė našlaičio nenorėjo nė akyse matyti ir primelavo vyrui, kad posūnis mažuosius mušąs. Galų gale ji prispyrė nuvesti našlaitį į mišką. Tėvas sako sūnui:

… Skaityti toliau