Pasakos vaikams | Pasakorius.lt
dideliems ir mažiems
Karalius turėjo vienturtę dukterį, kurią labai mylėjo. Jau jai buvo metas ir tekėti, bet ji buvo per daug užsispyrusi ir visus jaunikius išjuokdavo.
Kartą karalius surengė didelę puotą, sukvietė gyvą baimę svečių, kad duktė turėtų iš ko vyrą išsirinkti. Kai svečiai susėdo už stalo, karalaitė atėjo salėn ir vėl ėmė iš visų juoką daryti:
Tėvas ir motina turėjo sūnų, jau gerokai ūgtelėjusį, bet baisiai išdykusį kur buvęs, kur nebuvęs, vis prie” tvenkinio ir prietvenkinio! Ir motina pabaudžia, kad prie vandens nežaistų – dar nuskęs,
… Skaityti toliauVyras su pačia turėjo tik vieną sunų. Motina mirė, jis liko našlaitis. Tėvas vedė kitą ir susilaukė daugiau vaikų. Pamotė našlaičio nenorėjo nė akyse matyti ir primelavo vyrui, kad posūnis mažuosius mušąs. Galų gale ji prispyrė nuvesti našlaitį į mišką. Tėvas sako sūnui:
… Skaityti toliauTad buvo karalius. Jis turėjo sunų ir dukterį. Bet jie gyveno vidury girių ir už vandenų, jie niekad žmonių nematė. Kai užaugo tie sunūs ir duktė, tai jie ėjo per girias žmonių ieškoti. Išeina iš girios. Sako jisai:
… Skaityti toliauDviejų ūkininkų laukai buvo šalimais, tačiau vienam javai derėjo puikiai, o antram – visai menkai, nors jis taip pat uoliai meldė dievo pagalbos. Galop ūkininkas papyko ir ėmė melsti velnią, kad tas derlių išaugintų pasakysi – javai iš tiesų ėmė gražiai augti.
… Skaityti toliauPasimirė vienos mergaitės motina, ji liko našlaitė. Po kurio laiko tėvas antrą kartą vedė, našlaitė gavo pamotę. Toji turėjo ir savas tris dukteris: vieną vienakę, antrą dviakę, trečią triakę. Pamotės dukterys visos didelės tinginės, nė šiaudo galo nepajudins. Našlaitė turėjo jas visas apruošti, ir ji tai darė nemurinėdama, nors ir pamotė, ir seserys našlaitės nė po akių
… Skaityti toliauKitados gyveno eigulys su žmona. Abu jau buvo nusenę ir nebe stiprūs, todėl vis dejavo:
– Jau ir senatvė, vaikų neturim — kas mums duoną pelnys?
Bet atsitiko stebuklas! Vieną naktį eigulienei pačioje senatvėje dar gimė sūnus. Abu seniai begal apsidžiaugė ir niekaip nebeišmanė, ką į kūmus prašyti. Pagaliau taip sutarė: eigulys eis keliu ir, ką pirmą sutiks, tą ir … Skaityti toliau
Seniai seniai gyveno du broliai: vienas didžturtis, antras tikras neturtėlis. Didžturtis nenorėjo nė akyse neturtėlio matyti ir jo lūšną iš tolo lenkdavo. Kartą vargšas pristigo duonos. Norėjo nusipirkti, bet už ką, jeigu kišenėje nė skatiko? Nuėjo pas didžturtį prašyti. Tasai, vos brolį paregėjęs, išmetė pro langą supelėjusią kiaulienos mentę ir piktai šūktelėjo:
… Skaityti toliauKartą pas vieną ūkininką tarnavo kiaulininke mergaitė su žvaigžde kaktoje. Šeimininkė jai nedavė nei valgyti, nei drabužių, kuo vilkėti. Tada mergaitė išėjo iš savo nedorų šeimininkų į mišką uogauti.
… Skaityti toliauVienas dvarponis buvo susinešęs su piktomis raganomis.
Netoli dvaro šiaudinėj lūšnelėj gyveno toks pabalda vaikinas.
Jaujakurys išėjo į beržyną šluotų rišti ir sutiko dailų poną su ilga nosimi. Tasai buvo pats velnias.Jaujakuriui kas darbo — nei jam reikia su nepažįstamu šnekėtis, nei su juo laiką gaišti. Bet velnias negali iškęsti pirmas užkalbina ir klausia jaujakurį, kuo jis vardu.
… Skaityti toliauKartą įgyveno du broliai: vienas turtingas, kitas vargšas. Turtingasis nežinojo, kaip dienas trumpinti, nes jam jokio darbo dirbti nereikėjo. Gyveno jis kaip inkstas taukuose.
O vargšas priešingai — sunkiai dirbdamas, miške malkas kirsdamas, sau ir savo šeimai duoną pelnė. Visas jo turtas buvo vienas kirvis.
Vieną vakarą eigulys įkaušęs ėjęs namo iš ančių medžioklės.
Kelyje sutikęs tokį ilgšį, poniškai apsidariusį. Bet jau iš tolo paregėjęs, kad jo viena koja kaip arklio, antra — kaip gaidžio, o užpakalyje ilga karvės uodega. Eigulys tučtuojau sumetęs, kas tai per ponas, ir pasveikinęs: